Echonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Echo)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis straipsnis apie graikų mitologijos oreadę. Apie kompiuterinį terminą žiūrėkite Echo (kompiuteriai).
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Graikų mitologijoje Echonė (gr. Ηχώ) oreadė (kalnų nimfa), įsimylėjusi savo balsą. Jos vardo kilmė susijusi su aidu.

Išliko keletas šio mito versijų, klasikinė aprašoma OvidijausMetamorfozėse“.[1] Kitame variante pasakojama, kad Echonė buvo nimfa, nuostabi dainininkė ir šokėja, kuri atstumdavo visų vyrų meilę. Tai supykdė Paną, ištvirkimo dievą, ir jis paliepė savo pasekėjams užmušti ją. Echonė buvo suplėšyta į gabalus ir jos kūno dalys išnešiotos po visą Žemę. Žemės deivė Gaja gavo dalelę Echonės, kurios balsas vis atkartodavo paskutinius kitų žodžius. Kai kuriose versijose Echonė ir Panas turėjo vieną vaiką Jambę.

Echonė ir Narcizas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Echonė ir Narcizas.

Dzeusui patiko būti tarp gražių nimfų, todėl jis jas dažnai lankydavo žemėje. Galiausiai jo žmonai, Herai, pasidarė įtartini jo dažni lankymaisi žemėje ir ji ketino pagauti Dzeusą su nimfomis. Echonė norėjo apsaugoti savo drauges nimfas, todėl ji užkalbino Herą (jos aistra buvo kalbėjimas). Taip ji norėjo suteikti laiko Dzeusui ir nimfoms pasišalinti. Bet Hera suprato Echonės pokalbio tikslą, todėl nubaudė ją. Nuo tada Echonė galėjo kalbėti tik atkartodama kieno nors kito ištartų sakinių paskutinius žodžius.

Echonė įsimylėjo Narcizą, kuris mylėjo tik save patį. Echonė, negalėdama kalbėti, stengėsi apsakyti Narcizo ištartais žodžiais savo meilę jam, bet jis ją atstūmė, kaip ir visas kitas. Sudaužyta širdimi ji meldėsi Afroditei, prašydama mirties. Jos maldos buvo išklausytos, bet deivei patiko Echonės balsas, todėl ji paliko jos balsą skambėti amžinai.

Narcizas medžiodamas miškuose atstūmė daug jį įsimylėjusių nimfų. Viena iš jų jam sušuko, kad jis pamiltų žmogų ir jo meilė liktų be atsako. Supyko meilės deivė Afroditė, kad Narcizas atstūmė jos dovanas, ir nubaudė Narcizą. Narcizas pamilo savo atvaizdą pamatęs upokšnio vandenyje. Kankinamas meilės jis nei valgė, nei gėrė ir taip numirė. O toje vietoje išdygo gėlė – narcizas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ovid, Metamorphoses, Bk III:402-436

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]