John William Waterhouse

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Džonas Viljamas Voterhausas
angl. John William Waterhouse
John William Waterhouse 01.jpg
Dž. V. Voterhausas apie 1886 m.
Gimė: 1849 m. balandžio 6 d.
Roma
Mirė: 1917 m. vasario 10 d. (67 metai)
Londonas
Tautybė: Anglas
Veikla: Dailininkas
Sritis: Neoklasika
Commons-logo.svg Vikiteka: John William WaterhouseVikiteka

Džonas Viljamas Voterhausas (angl. John William Waterhouse, 18491917 m.) – Anglijos tapytojas, artimas XIX a. prerafaelitams.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džono Viljamso Voterhauso paveikslas „Echonė ir Narcizas“.

Džonas Viljamas Voterhausas gimė 1849 m. balandžio 6 d. Romoje, kur dirbo jo tėvas, menkai žinomas anglų dailininkas. 1870 m. Dž. V. Voterhausas įstojo mokytis į karališkąją dailės mokyklą Londone. Dž. V. Voterhausas pradėjo eksponuoti Britų dailininkų draugijos parodose nuo 1872 m. ir Karališkosios akademijos parodose nuo 1874 m. Dažnai lankėsi Italijoje. Jo ankstyvieji kūriniai buvo graikų ir romėnų mitologijos tematika, artimi paveikslams, kuriuos tapė Lorensas Alma-Tadema. Po 1880 m. jis pakeitė savo stilių, buvo įtakotas prerafaelitų, pradėjo tapyti literatūrinių siužetų temomis romantiškus sodrių tonų ir turtingų spalvų paveikslus.

Nuo 1890 m. Dž. V. Voterhausas kasmet eksponuodavo Britanijos karališkosios akademijos parodose. 1885 m. jis buvo išrinktas asocijuotu akademijos nariu, 1895 m. − tikruoju. Po 1900 m. jo stilius tapo kiek lengvesnių ir šviesesnių spalvų. Džonas Viljamas Voterhausas mirė 1917 m. vasario 10 d. Londone, palaidotas Kensal Green kapinėse. Būdingais jo kūrybos pavyzdžiais minimi paveikslai „Ledi Šalot“ (1888) ir „Hilas ir nimfos“ (1896).

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Teito galerija
  • Ian Chilvers. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, 2004, p. 750
  • wga.hu