Pereiti prie turinio

Didžioji dilgėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Urtica dioica
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica)
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Dilgėliečiai
( Urticales)
Šeima: Dilgėliniai
( Urticaceae)
Gentis: Dilgėlė
( Urtica)
Rūšis: Didžioji dilgėlė
( Urtica dioica)

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos dilgėlių (Urtica) genties augalų rūšis.

Daugiametis, 60-150 cm aukščio, su dilginamaisiais plaukeliais žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis, išauga iš šliaužiančio šakniastiebio, siekia iki 1 m aukščio. Lapai priešiniai, širdiškai kiaušiniški, 8-17 cm ilgio ir 2-8 cm pločio. Tiek stiebai, tiek lapai apaugę paprastais, tuščiaviduriais, trapiais dilginamaisiais plaukeliais. Žiedai vienalyčiai, žali neryškūs, susitelkę į šluoteles, išsidėsto lapų pažastyse. Vaisius – ovališkas arba kiaušiniškas, 1,2-1,5 mm skersmens riešutėlis. Žydi liepos – spalio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.

Vaisiai
Dilgūs plaukeliai

Auga puvenų ir azotinių medžiagų turtingose dirvose. Ypač vešliai auga prie sodybų, patvoriuose, krūmuose, drėgnuose miškuose (ypač lapuočių), upių pakrantėse. Lietuvoje labai dažna.[1]

Jau 200 metų žinoma dilgėlių pašarinė vertė: jomis šeriamų karvių pienas riebesnis, paukščiai sparčiau auga ir riebėja, vištos deda didesnius kiaušinius.

Kosmetikoje tinka plaukams stiprinti bei pleiskanų naikinimui.

Ilgi ir ploni, į šilką panašūs dilgėlių stiebų plaušai, kurie sudaro 8-12 % stiebų svorio, tinka audinių, virvių, špagato gamybai.

lapų gaunami žali, iš šaknų – geltoni dažai, tinkami konditerijoje, farmacijoje, parfumerijoje.

Jauni pavasariniai, malonaus aromato dilgėlių lapai labai tinka maistui. Mitybinė lapų kokybė prilygsta ankštiniams augalams. Naudojama kaip maisto produktas sriuboms virti, salotoms.

Augavietė (dilgėlynas)

Lapuose yra 3,6 % riebalų, 19,7 % baltymų, iki 25 % celiuliozės, skruzdžių, acto sviesto rūgščių; taninų, glikozido, urticido, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro ir kt.) 0,6 % askorbino rūgšties, B, K vitaminų, 48-116 mg karotino, 8 % chlorofilo.[2]

  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 60
  2. Vitamin.lt | Didžioji dilgėlė, tikrinta 2012 06 27