Didžioji dilgėlė
Urtica dioica | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos dilgėlių (Urtica) genties augalų rūšis.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiametis, 60-150 cm aukščio, su dilginamaisiais plaukeliais žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis, išauga iš šliaužiančio šakniastiebio, siekia iki 1 m aukščio. Lapai priešiniai, širdiškai kiaušiniški, 8-17 cm ilgio ir 2-8 cm pločio. Tiek stiebai, tiek lapai apaugę paprastais, tuščiaviduriais, trapiais dilginamaisiais plaukeliais. Žiedai vienalyčiai, žali neryškūs, susitelkę į šluoteles, išsidėsto lapų pažastyse. Vaisius – ovališkas arba kiaušiniškas, 1,2-1,5 mm skersmens riešutėlis. Žydi liepos – spalio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.


Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auga puvenų ir azotinių medžiagų turtingose dirvose. Ypač vešliai auga prie sodybų, patvoriuose, krūmuose, drėgnuose miškuose (ypač lapuočių), upių pakrantėse. Lietuvoje labai dažna.[1]
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jau 200 metų žinoma dilgėlių pašarinė vertė: jomis šeriamų karvių pienas riebesnis, paukščiai sparčiau auga ir riebėja, vištos deda didesnius kiaušinius.
Kosmetikoje tinka plaukams stiprinti bei pleiskanų naikinimui.
Ilgi ir ploni, į šilką panašūs dilgėlių stiebų plaušai, kurie sudaro 8-12 % stiebų svorio, tinka audinių, virvių, špagato gamybai.
Iš lapų gaunami žali, iš šaknų – geltoni dažai, tinkami konditerijoje, farmacijoje, parfumerijoje.
Jauni pavasariniai, malonaus aromato dilgėlių lapai labai tinka maistui. Mitybinė lapų kokybė prilygsta ankštiniams augalams. Naudojama kaip maisto produktas sriuboms virti, salotoms.

Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lapuose yra 3,6 % riebalų, 19,7 % baltymų, iki 25 % celiuliozės, skruzdžių, acto sviesto rūgščių; taninų, glikozido, urticido, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro ir kt.) 0,6 % askorbino rūgšties, B, K vitaminų, 48-116 mg karotino, 8 % chlorofilo.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 60
- ↑ Vitamin.lt | Didžioji dilgėlė, tikrinta 2012 06 27