Artritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rentgeno spindulių nušviesta deformuota ranka, paveikta autoimuninės ligos reumatoidinio artrito

Artritas (lot. arthritisgr. arthron – sąnarys) – sąnario uždegimas. Reiškiasi sąnario skausmu, patinimu, stingimu, aplink esančios odos paraudimu ir temperatūros padidėjimu, sutrikusia jo funkcija. Jei artritas progresuoja, sąnarys deformuojasi ir tampa iš dalies arba visiškai nejudrus.[1]

Uždegimo metu sąnario kapsulės sinovinis sluoksnis išskiria fermentus – uždegimo mediatorius, sąnaryje kaupiasi imunologiškai aktyvios ląstelės, padidėja sąnario skysčio (sinovijos) gamyba. Pagal tai diagnozuojama liga.[1]

Artritu galima susirgti po bakterinės, virusinės arba grybelinės sąnarių infekcijos, alergijos, traumos, tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimo ar paveldimų genetinių ir išorės veiksnių sąveikos. Sąnarių uždegimas būdingas daugeliui ligų (reumatoidinis artritas, reumatas, ankilozinis spondilartritas, Reiterio liga, sisteminės jungiamojo audinio ligos, podagra, reaktyvieji artritai). Reumatoidinis artritas yra viena iš labiausiai paplitusi autoimuninė artrito forma.[1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Artritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-11.
  2. Reumatoidinis artritas. www.sveikatosdarna.lt. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.