Clandestinus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Clandestinus
Clandestinus.jpg
Visas vardas: Sergej Isajev
Gimė: 1973 m. gegužės 2 d. (46 metai)
Klaipėda
Veikla: rašytojas, poetas, eseistas, scenaristas, vertėjas

Clandestinus (tikras vardas – Sergej Isajev, g. 1973 m. gegužės 2 d. Klaipėdoje) – Lietuvos rašytojas, poetas, scenaristas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Pagarsėjo kaip vertėjas, eseistas ir gotikinių bei siaubo apysakų autorius. [1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1973 m. gegužės 2 d. Klaipėdoje. Baigė M. Gorkio mokyklą, specialius anglų kalbos kursus LCC tarptautiniame universitete, filosofiją Vilniaus seminarijoje katalikų dvasininkams, studijavo krikščioniškąją teologiją (Sen Žodar, Prancūzija), islamiškąją teisę ir šariatą Džinano universitete (Libanas, Tripolis)[1]. Apie 8 metus buvo katalikiškų – dominikonų ir pranciškonų – ordinų vienuoliu, iš kurių dvejus metus dirbo Vilniaus protiškai atsilikusiųjų vaikų ugdymo centre, dar dvejus metus mokė Dievo įstatymų katalikų gimnazistus Kretingoje.

Grįžęs pasaulin, dirbo laikraščio „Klaipėda“ kultūros skyriaus redaktoriumi (2004 m.), literatūros ir meno menraščio „Žodis“ vyr. redaktoriumi (2005 m.), savaitraščio „Krantinė – Klaipėda“ vyr. redaktoriumi (2008 m.). Pastaruoju metu aktyviai bendradarbiauja lietuviškuose, europietiškuose ir rusiškuose leidiniuose bei leidyklose (Pabaltijo „Nemunas“, „Baltija“ ir kt.; rusų „Baltika“, „Paralelės“, stambiausiame Maskvos literatūriniame tinklalapyje „Maskvos rašytojai“, E. V. Vitkovskio „Vertimo Amžius“ ir kt.). Literatūrinės draugijos-leidyklos „ARS MAGNA“ (2003 m.) įkūrėjas[2].

Poliglotas, vertėjas iš 11 kalbų. Nepartinis, tvirtų pažiūrų kosmopolitas. Nuo gotikos ir siaubo perėjęs prie mokslinės fantastikos, pastaruoju metu linksta ateistinių idėjų linkme. Tarptautinio Ateistų Aljanso (Atheist Alliance International), Tarptautinio judėjimo Brights, visuomeninio fondo „Zdravomyslije“, transhumaninių judėjimų aktyvus veikėjas.

Nuo 2003 m. – Vokietijos rusų rašytojų bendrijos narys; nuo 2004 m. – Rusijos rašytojų sąjungos narys; nuo 2004 m. – Tarptautinės literatūrinės S. Dacho bendruomenės narys; nuo 2006 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys; nuo 2006 m. – Tarptautinės istorikų ir literatų K. Donelaičio bendruomenės narys; nuo 2008 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys; nuo 2009 m. – Meno Kūrėjų Sąjungos narys; nuo 2012 m. – Rusijos rašytojų sąjungos Lietuvos skyriaus pirmininkas; nuo 2015 m. – Tarptautinio PEN-klubo narys.

Pomėgiai: astrofizika, teorinė fizika, istorija, gamtos mokslai, muzika.

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Gedulo ir džiaugsmo gelmėse“ (poezija, leid. „Klaipėdos rytas“, 2001 m.)
  • „Šviesūs ir tamsūs apmąstymai“ (poezija, leid. „Klaipėdos rytas“, 2002 m.)
  • „Speculum Saeculorum“ (eilėraščiai ir poemos, leid. „Druka“, 2002 m.)
  • „Vienintelės tiesos beieškant“ (poemos, leid. „Druka“, 2002 m.)
  • „Rinktiniai aforizmai“ (esė ir aforizmai, leid. „Druka“, 2003 m.)
  • „Iliuzijos mirtis“ (novelės ir pasakojimai, leid. „Reco“, 2004 m.)
  • „Paskutinė vienatvės diena“ (apysakos, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2008 m.)
  • „Summis desiderantes affectibus“ (poezija, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2008 m.)
  • „Versum onanicum poeticum“ (poezija, novelės, leid. „Druka“, 2008 m.; perleista leid. „Издательствo Калининградского Пен-клуба“, 2009 m.)
  • „Prakeiktųjų namai“ (apysakos, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2011 m.)
  • „Penis oppressus“ (poezija, proza, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2011 m.).
  • „Faraonytė vardu Setia“ (literatūra vaikams, proza, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2012 m.)
  • „Istorijos ne istorijai“ (proza, leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Šventasis Toto papirusas“ (moksl. lit., leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Efemeridė“ (proza, leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Machina ex Dei“ (proza, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2013 m.)
  • „Didžiojo Inkvizitoriaus ašaros“ (proza, leid. „Druka“, 2015 m.)

Vertimai iš[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

lietuvių kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „По стопам литовских волхвов/Антология современной поэзии и прозы Клайпедского края“ (šiuolaikinės lietuvių poezijos, prozos ir vaikiškos literatūros vertimai, leid. „Reco“, 2005 m.)
  • „Истории про Густаса и Учителя“ (proza, R. Černiausko knygos vertimas, leid. „Кладезь“, 2006 m.)
  • „Пересадочные цветы“ (poezija, D. Molytės-Lukauskienės knygos vertimas, leid. „Eglė“, 2007 m.)
  • „Между“ (poezija, N. Kepenienės-Kliukaitės knygos vertimas, leid. «Libra Memelensis», 2008 m.)
  • „Одни другим“ (poezija, A. Žalio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2009 m.)
  • "Из тьмы» (poezija, D. Sobeckio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2009 m.)
  • „Человек с обезьянкой“ (proza, A. Kuklio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2010 m.)
  • „homo religiosus“ (poezija, D. Sobeckio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2010 m.)
  • „Времена“ (poezija, lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio eilėraščių, pasakėčių, laiškų ir poemos „Metų laikai“ vertimas, leid. «Издательство Калининградского Пен-клуба», 2011 m.)[3]
  • „Времена“ (poezija, lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio eilėraščių, pasakėčių, laiškų ir poemos „Metai“ vertimas, antras pataisytas ir papildytas vertimas, leid. «Издательство Калининградского Пен-клуба», 2012 m.)
  • “Ожидание“ (proza, J. Šikšnelio knygos vertimas, leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Времена“ (poezija, lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio eilėraščių, pasakėčių, laiškų ir poemos „Metai“ vertimas, trečias pataisytas ir papildytas vertimas, leid. «Издательство Калининградского Пен-клуба», 2013 m.)
  • „За...“ (poezija, P. Narušio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2015 m.)

anglų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Qaradawi, Al Halal wal haram fil Islam (2005 m.)
  • M. Abdalati, Islam in focus (2006 m.)
  • S. Hanifah, What everybody must know about Islam and Muslims (2007 m.)

vokiečių kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

prancūzų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Malo, La critique sur le christianisme et judaïsme (2006 m.)
  • D. Jacques, Serviteur de Dieu, qui es-tu? (2006 m.)

italų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • La Regola francescana (OFM) (2004 m.)

Publikacijos periodikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Gintaro Lašai“, Lietuva, 2002–2006 m.
  • „Klaipėda“, Lietuva, 2003–2005 m.
  • „Pajūrio žinios“, Lietuva, 2003 m.
  • „Varpai“, Lietuva, 2004 m., 2011 m.
  • „Baltija“, Lietuva, 2005–2014 m.
  • „Nemunas“, Lietuva, 2005–2015 m.
  • „Baltika“, Rusija, 2006 m.
  • „Islamo proveržis“, Rusija, 2006 m.
  • Vakarų Ekspresas“, Lietuva, 2006–2007 m.
  • „Vilnius“, Lietuva, 2009 m.
  • "Žemaičių saulutė», Lietuva, 2010 m.
  • „Paralelės“, Rusija, 2007–2014 m.
  • „Aidai-50“, Rusija, 2011 m.
  • „Naujeji Rašytojai“, Rusija, 2011 m.
  • „Murr“, журнал для детей, Rusija, 2012 m.
  • „Aidai-52“, Rusija, 2012 m.
  • “Erdvės“, Kazachstanas, 2014.

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos, Vokietijos ir Rusijos („Islamo proveržis“, 2006 m., I nominacija poezijoje) bei („Rusų gotikinė apysaka“, 2007 m., I nominacija prozoje) literatūrinių premijų laureatas[4].
  • Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų stipendija (Švedija, 2008 m.).
  • Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų stipendija (Švedija, 2009 m.).
  • Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Valstybės stipendija (2009 m.).
  • Rusijos PEN klubo diplomas už vertimų master klasės pravedimą (Kaliningradas, 2009 m.).
  • Tarptautinio Rusijos rašytojų X Forumo laureatas nominacijoje „Naujas Rusijos Rašytojas“ (2010 m.)[5].
  • Pagal Clandestinus parašytus scenarijus sukurti 7 dokumentiniai filmai (2005–2012 m.), iš kurių du tapo dokumentinių filmų konkurso „DAN“ laureatais (Kazanė, 2010 m.), pažymėti specialiais Rusijos TV kanalo „Žvaigždė“ prizais.
  • Asmeninis sveikinimas ir Rusijos Federacijos Kultūros ministro diplomas „Už asmeninį įnasą į šiuolaikinę literatūrą“ (2010 m.).
  • Klaipėdos mero diplomas „Už Klaipėdos kultūros populiarinimą“ (2010 m.).
  • Tarptautinio Rusijos rašytojų XI Forumo laureatas nominacijoje „Pripažinimas“ (2011 m.).
  • Baltijos šalių rašytojų ir vertejų stipendija (Švedija, 2011 m.).
  • Lietuvos Simonaitytės I. literatūrinės premijos laureatas (2013 m.).
  • Pagal Clandestinus novelę „Iliuzijos mirtis“ pastatytas spektaklis „Tunelis“, 2014 m.
  • Apdovanotas Lietuvos Respublikos Ambasadoriaus Rusijoje Jubiliejiniu K. Donelaičio sidabro medaliu (Maskva, 2014 m.).
  • Apdovanotas Rusijos kultūros ministro garbės diplomu "За перевод на русский язык полного собрания сочинений Кристийонаса Донелайтиса и особый вклад в сохранение его творческого наследия“ (2014 m.).
  • Apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro Jubiliejiniu K. Donelaičio variniu medaliu (2014 m.).
  • Apdovanotas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko garbės diplomu „Už kūrybingą ir aktyvų dalyvavimą Kristijono Donelaičio 300-ajai sukakčiai skirtoje programoje – naują lietuvių literatūros klasiko palikimo pateikimą ir įprasminimą šiolaikinėmis priemonėmis“ (2014 m.).

Interviu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Sergejus Isajevas (Clandestinus). In Kas yra kas Lietuvoje. Kaunas, 2007 ISBN 978-9986-709-59-6.
  2. Беккин, Р. Clandestinus. Ислам, поэзия, победа. In Deyerler: Azerbaijan islam news, 2007.
  3. Сергей Исаев. In Век перевода: антология русского поэтического перевода XXI века. Москва, 1998–2011.
  4. Sobeckis, D. Klaipėdiečio sėkmė Maskvoje. In Nemunas, 2011, nr.1 (319–760) ISSN 0134-3149
  5. Vaicekauskas, M. Donelaitis: naujas rusiškas leidimas. In Knygų aidai, 2011, nr. 4, p. 6-9 ISSN 2029-7238

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]