Ceikinių valsčius
Išvaizda
55°16′š. pl. 26°16′r. ilg. / 55.26°š. pl. 26.26°r. ilg.
Ceikinių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1919 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Ceikiniai |
Vidurinė Lietuva | |
Švenčionių apskritis (1919) | |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Švenčionių apskritis (1947–1950) |
Ceikinių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ceikiniai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius minimas 1919 m. Lietuvos apskričių sienų ir centrų įstatyme.[1] Netrukus panaikintas, atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Mielagėnų valsčiaus, dalies Švenčionių valsčiaus ir dalies Daugėliškio valsčiaus. Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ignalinos rajonui (4 apylinkės) ir Švenčionių rajonui (3 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1949-01-01 (išsamiau) |
127 | 7 apylinkės [2] |
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
---|---|
Bielionys | Bielionių apylinkė |
Ceikinėliai | Ceikinėlių apylinkė |
Ceikiniai | Ceikinių apylinkė |
Kančioginas | Kančiogino apylinkė |
Kirkučiai | Kirkučių apylinkė |
Nevaišiai | Nevaišių apylinkė |
Stoniūnai | Stoniūnų apylinkė |
Iš viso: | 7 apylinkės |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 143