Bokštas (Vija)
Bokštas blrs. Бакшты, rus. Бакшты | |
---|---|
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Vijos rajonas |
Gyventojų | 437 |
Bókštas [1] (arba Bokštai; blrs. Бакшты, rus. Бакшты) – bažnytkaimis vakarų Baltarusijoje, 30 km į rytus nuo Vijos, Beržuonos upės dešiniajame krante, Nalibokų girios vakariniame pakraštyje. Apylinkės centras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/dc/Bak%C5%A1ty%2C_Parko%C5%ADskaja._%D0%91%D0%B0%D0%BA%D1%88%D1%82%D1%8B%2C_%D0%9F%D0%B0%D0%BA%D1%80%D0%BE%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%281917%29.jpg/220px-Bak%C5%A1ty%2C_Parko%C5%ADskaja._%D0%91%D0%B0%D0%BA%D1%88%D1%82%D1%8B%2C_%D0%9F%D0%B0%D0%BA%D1%80%D0%BE%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%281917%29.jpg)
Nuo 1387 m. Bokšto dvaras ir gretimos žemės priklausė Vilniaus vyskupijos kapitulai. XIX a. iki 1843 m. ji dvarą nuomojo Chreptavičiams. XIX a. buvo kaimas, Ašmenos apskrities Bokšto valsčiaus centras.[2] 1934 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą ją sudegino tarybiniai partizanai.
LDK laikais Bokštas priklausė Vilniaus vaivadijai, valdant Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai, 1920–1939 m. – Naugarduko vaivadijai.
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per Bokšto apylinkes nuo seno ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Apie Beržuoną ir į rytus nuo jos vyrauja slaviški vietovardžiai ir stačiatikybė, Bokšto valsčiaus vakarinėje dalyje – lietuviški vietovardžiai ir katalikybė. 1890 m. lietuviškai kalbėjo 17,5 proc. Bokšto valsčius gyventojų. 1921 m. lenkų surašymo duomenimis, Bokšte buvo 496 stačiatikiai ir 1 katalikas.[3]
Iki XIX a. vidutiniškai Bokšto apylinkių lietuviai įėjo į ištisinį lietuvių kalbos arealą. Jis tesėsi nuo Eišiškių ir Rodūnios į pietryčius per Šalčininkus, Varanavą, Dieveniškes, Geranainis, Subatninkus, Lipniškes, Lazūnus, Takoriškes ir siekė Beržuonos upės žemupį, Nalibokų girios vakarinę dalį. Lietuvių kalba ilgiau išliko šios teritorijos rytuose – Lugamėnų, Jurotiškių ir Bokšto valsčių dalyse. Tai Lazūnų lietuviška sala. Čia lietuvių kalba išnyko po Antrojo pasaulinio karo.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Bakszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 85 psl. (lenk.)
- ↑ Bokštas (Vija). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 220
- ↑ Petras Gaučas. Bokštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 328 psl.