Bokštas (Vija)

Bokštas bltr. Бакшты, rus. Бакшты
Šv. Huberto bažnyčia 1941 m.

Bokštas 53°56′20″š. pl. 26°11′35″r. ilg. / 53.939°š. pl. 26.193°r. ilg. / 53.939; 26.193 (Bokštas (Vija))

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Vijos rajonas

Gyventojų (2001)	437

Bókštas ^[1] (arba Bokštai; bltr. Бакшты, rus. Бакшты) – bažnytkaimis vakarų Baltarusijoje, 30 km į rytus nuo Vijos, Beržuonos upės dešiniajame krante, Nalibokų girios vakariniame pakraštyje. Apylinkės centras.

Istorija

Nuo 1387 m. Bokšto dvaras ir gretimos žemės priklausė Vilniaus vyskupijos kapitulai. XIX a. iki 1843 m. ji dvarą nuomojo Chreptavičiams. XIX a. buvo kaimas, Ašmenos apskrities Bokšto valsčiaus centras.^[2] 1934 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą ją sudegino tarybiniai partizanai.

LDK laikais Bokštas priklausė Vilniaus vaivadijai, valdant Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai, 1920–1939 m. – Naugarduko vaivadijai.

Lietuviai

Per Bokšto apylinkes nuo seno ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Apie Beržuoną ir į rytus nuo jos vyrauja slaviški vietovardžiai ir stačiatikybė, Bokšto valsčiaus vakarinėje dalyje – lietuviški vietovardžiai ir katalikybė. 1890 m. lietuviškai kalbėjo 17,5 proc. Bokšto valsčius gyventojų. 1921 m. lenkų surašymo duomenimis, Bokšte buvo 496 stačiatikiai ir 1 katalikas.^[3]

Iki XIX a. vidutiniškai Bokšto apylinkių lietuviai įėjo į ištisinį lietuvių kalbos arealą. Jis tesėsi nuo Eišiškių ir Rodūnios į pietryčius per Šalčininkus, Varanavą, Dieveniškes, Geranainis, Subatninkus, Lipniškes, Lazūnus, Takoriškes ir siekė Beržuonos upės žemupį, Nalibokų girios vakarinę dalį. Lietuvių kalba ilgiau išliko šios teritorijos rytuose – Lugamėnų, Jurotiškių ir Bokšto valsčių dalyse. Tai Lazūnų lietuviška sala. Čia lietuvių kalba išnyko po Antrojo pasaulinio karo.^[4]

Šaltiniai

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Bakszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 85 psl. (lenk.)
↑ Bokštas (Vija). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 220
↑ Petras Gaučas. Bokštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 328 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Bakszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 85 psl. (lenk.)

[3] Bokštas (Vija). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 220

[4] Petras Gaučas. Bokštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 328 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]