Časlavas

Šis straipsnis apie Čekijos miestą. Apie Serbijos kunigaikštį (933–960) skaitykite straipsnyje Časlavas (Serbija).

Časlavas ček. Čáslav

Miesto aikštė prie rotušės

Časlavas 49°54′42″ š. pl. 15°23′42″ r. ilg. / 49.91167°š. pl. 15.39500°r. ilg. / 49.91167; 15.39500 (Časlavas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Čekija
Kraštas	Vidurio Čekijos kraštas
Rajonas	Kutna Horos rajonas

Įkūrimo data	800 m.

Gyventojų (2019)	10 326
Plotas	26,46 km²
Tankumas (2019)	390 žm./km²
Altitudė	231 m

Pašto kodas	286 01
Tinklalapis	www.meucaslav.cz
Vikiteka	Časlavas

Kirčiavimas	Čãslavas ^[1]

Časlavas (ček. Čáslav, vok. Tschaslau, Czaslau) – miestas Vidurio Čekijos krašte, Kutna Horos rajone, 10 km į pietryčius nuo Kutna Horos, 71 km į pietryčius nuo Prahos, prie Brslenkos upės. 2019 m. duomenimis, gyveno 10,3 tūkst. žmonių.

Šalia miesto veikia Čekijos oro pajėgų bazė.

Istorija

Časlavas istoriją skaičiuoja nuo 800 m., kai buvo statoma gyvenvietė su tvirtove Hrádek. 1250 m. Čekijos karalius Otokaras II šalia įkūrė naują miestą. Husitų karų metais, 1421 m., Bohemijos parlamentas posėdžiavo Časlave ir tvirtino naują husitų vyriausybę.

Per Trisdešimtmetį karą, 1639 m. ir 1642 m., miestą užėmė ir niokojo švedų kariuomenė. Tik VIII–XIX a. miestas galėjo atsigauti po karo ir vėl turėti anksčiau prarasto ekonominio ir politinio centro funkcijas.

1864 m. įkurtas vienas seniausių Bohemijoje regioninis Časlavo muziejus. 1910 m. parapijos bažnyčioje rasta husitų vado, nacionalinio didvyrio Jano Žižkos kaukolė. Jis buvo 1424 m. palaidotas Časlave, tačiau 1623 m. imperatoriaus įsakymu J. Žižkos kapavietė buvo sunaikinta.