Pereiti prie turinio

Narevka

Koordinatės: 52°50′10″ š. pl. 23°45′27″ r. ilg. / 52.83611°š. pl. 23.75750°r. ilg. / 52.83611; 23.75750 (Narevka)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie upę tokiu pačiu pavadinimu žr. Narevka (upė).
Narevka
lenk. Narewka
      
Šv. Mykolo cerkvė
Narevka
Narevka
52°50′10″ š. pl. 23°45′27″ r. ilg. / 52.83611°š. pl. 23.75750°r. ilg. / 52.83611; 23.75750 (Narevka)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Hainuvkos apskritis
Valsčius Narevkos valsčius
Gyventojų (2006) 780
Pašto kodas PL 17-220
Tinklalapis www.narewka.pl/
Vikiteka Narevka

Narevkà [1] (lenk. Narewka, blrs. Нараўка, rus. Наревка) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Narevkos valsčiuje, Hainuvkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Per kaimą teka Narevkos upė. Dauguma kaimo gyventojų yra gudai. Kaimas yra šalia Belovežo girios. Kaime yra Narevkos geležinkelio stotis. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr. DW687.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas 1639 m. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pirmieji žydai į kaimą atsikraustė apie 1690 metus. 18651867 m. kaime pastatyta Narevkos Šv. Mykolo cerkvė, kuri yra įtraukta į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą. 1869 m. įkurta Narevkos Šv. Mykolo parapija. XIX a. įkurtos Narevkos žydų kapinės. XIX a. viduryje pastatyta Narevkos sinagoga. 1878 m. kaime gyveno 743 žydai. XIX a. pabaigoje Narevka buvo Pružanų apskrities miestelis.[2]

1908 m. įkurta Narevkos Šv. Jono Krikštytojo parapija. 1921-1939 m. kaimas buvo Masevo valsčiaus centras. 1970-1973 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Narewka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 911 psl. (lenk.)