Isfahanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Isfahanas
اصفهان
Naghsh-e-jahan masjed-e-shah esfahan.jpg
Nagši Džahano ansamblis

Isfahanas
32°38′0″ š. pl. 51°39′0″ r. ilg. / 32.63333°š. pl. 51.65000°r. ilg. / 32.63333; 51.65000 (Isfahanas)Koordinatės: 32°38′0″ š. pl. 51°39′0″ r. ilg. / 32.63333°š. pl. 51.65000°r. ilg. / 32.63333; 51.65000 (Isfahanas)
Laiko juosta: (UTC+3:30)
------ vasaros: (UTC+4:30)
Valstybė: Irano vėliava Iranas
Provincija: Isfahano provincija
Gyventojų (2006): 1 583 609
Altitudė: 1 590 m
Commons-logo.svg Vikiteka: IsfahanasVikiteka

Isfahanas – miestas vidurio Irane, ostano centras. 1,55 mln. gyventojų (2005). Tekstilės, maisto, cemento, chemijos, metalurgijos pramonė. Yra universitetas, metropolitenas, senovės dailės amatų ir miniatiūrų centras.

Kultūros objektai – mečetė (IX–XX a.), XI–XII a. minaretai, XIV–XVI a. mauzoliejai, Ali Kapu rūmai (XV–XVII a.). Nagši Džahano (Meidani Šacho) aikštės ansamblis su mečetėmis (XVII a.) įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau miestas vadinosi Ispahan, senovės persų k. Aspadana, Spahān.  

Pirmą pastatą šioje vietoje pastatė Zaratustros religijos išpažinėjai maždaug 500 m. pr. m. e. Tai buvo aukštai pastatyta ugnies kulto šventykla. Iki mūsų dienų išliko tik jos sienų liekanos.

Maždaug IV a. dabartinio Isfahano vietoje įsikūrė žydų kolonija. Miestas sparčiai augo ir jau V a. tapo prekybiniu ir administraciniu centru.

Senajam rytietiškam stiliui įgavus islamiškos kultūros bruožų, buvo sukurti meistriški architektūros kūriniai. Šio stiliaus pavyzdys - garsioji Penktadienio Masdžed-e Džamo mečetė. Apie 1000 metus Isfahane buvo per 100 mečečių, ir korano mokyklų bei 200 karavansarajų ir 300 pirčių.   XI-XII a. miestas buvo seldžiukų imperijos sostine. Buvo pastatyta daug karališkų rūmų, mečečių, medresių ir mauzoliejų.

XII a. miestas patyrė terorą ir barbariškus išpuolius. Seldžiukų elitas buvo išžudytas. Penktadienio mečetę 1121 m. religiniai fanatikai padegė su islamo sekta nazaritais (asasinais). 1237 m. miestą vėl nuniokojo mongolai, o 1387 m. chano Timūro armija.

Tik XVI a. pabaigoje, valdant ambicingam Abasui I Didžiajam, miestas atgavo ankstesnę svarbą. 1598 m. metais šachas jį paskrė Persijos sostine ir jai atstatyti skyrė daug lėšų. Miestas vėl suklestėjo.XVIXVIII a. miestas buvo viso Irano sostinė.