Aragonas
| Aragonas Aragón | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ispanija
| ||||||
| Administracinis centras | Saragosa | ||||||
| Provincijų skaičius | 3 | ||||||
| Prezidentas | Luisa Fernanda Rudi | ||||||
| Gyventojų | 1 331 938[1] | ||||||
| Plotas | 47 719 km² | ||||||
| Tankumas | 28 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
 Vikiteka |
AragonasVikiteka | ||||||
Aragonas (isp. Aragón, pilnas pavadinimas – Comunidad Autónoma de Aragón) – Ispanijos autonominis regionas, šalies šiaurės rytuose. Plotas – 47 719 km². Sostinė – Saragosa.
Šiaurėje ribojasi su Prancūzija, rytuose su Katalonija, pietuose su Valensijos regionu, vakaruose su Kastilija ir La Manča, Kastilija ir Leonu, La Riocha, Navara.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didesnioji Aragono dalis – kalvota Aragono lyguma. Šiaurėje – gilių slėnių išraižyti Pirėnų kalnai (didžiausias aukštis 3404 m, Aneto viršūnė), pietuose – Iberijos kalnai.
Klimatas mediteraninis, sausas. Saragosoje sausio vidutinė temperatūra 0 °C, liepos 25 °C. Kalnuose žiemą temperatūra nukrinta iki –20 °C. Per metus iškrinta 400 mm kritulių.
Per Aragoną teka Ebras ir jo intakai – Aragonas, Galjegas, Sinka, Gvadalopė. Kalnų upėse daug hidroenergijos išteklių. Lygumose upių vandeniu drėkinamos žemės. Diduma Aragono – sausosios stepės ir pusdykumės, Pirėnų priekalniuose – tankūs miškai (miškai ir krūmai užima 45 % Aragono teritorijos). Pirėnų kalnuose yra Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas.[2]
Provincijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. 50,8 % Aragono gyventojų gyveno Saragosoje. Hueska yra vienintelis kitas regiono miestas, turintis daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Dauguma aragoniečių (71,8 %) gyvena Aragono provincijoje, 17,1 % Hueskos, o 11,1 % Teruelio provincijoje. Regionas labai retai apgyvendintas, tik 26,8/km², rečiau apgyvendinta tik Kastilija ir La Manča. Tankiausiai apgyvendintos sritys yra aplink Ebro upės slėnį, Saragosos ir Pirėnų prieškalnės, o rečiau apgyvendinti aukštesni kalnai ir sausesnė Teruelio provincija pietuose.[3]
| Demografinė Aragono evoliucija ir procentinė dalis nuo visos šalies gyventojų[4] | |||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1857 | 1900 | 1910 | 1920 | 1930 | 1940 | 1950 | |||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 880.643 | 912.711 | 952.743 | 997.154 | 1.031.559 | 1.058.806 | 1.094.002 | ||||||||||||
| Procentai | 5,69% | 4,90% | 4,77% | 4,66% | 4,36% | 4,07 % | 3,89 % | ||||||||||||
| 1960 | 1970 | 1981 | 1991 | 1996 | 2001 | 2006 | |||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 1.105.498 | 1.152.708 | 1.213.099 | 1.221.546 | 1.187.546 | 1.199.753 | 1.277.471 | ||||||||||||
| Procentai | 3,61 % | 3,39 % | 3,21 % | 3,10% | 2,99% | 2,92% | 2,86% | ||||||||||||
Tik keturi miestai turi daugiau nei 20 tūkst. gyventojų: Saragosa 650 tūkst., Hueska 50 tūkst., Teruelis 33 700 ir Kalatajudas 20 tūkst.
Kalba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ispaniškai supranta praktiškai visi žmonės Aragone, bet aragoniečių kalba vis dar vartojama šiaurinėje kalnuotoje regiono dalyje ir jos populiarumas išaugo dėl noro turėti regioninį tapatumą.
Arogono pakraščių gyventojai patyrė stiprią kitų kalbų įtaką: prancūzų kalbos ir Oksitanų šiaurėje, baskų kalbos vakaruose ir katalonų – rytuose.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de
- ↑ Aragonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Cifras completas Archyvuota kopija 2007-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Fuente: Data in INE. Censo de 1857, Series de población de hecho en España desde 1900 a 1991, Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto. y Series de población de España desde 1996. Archyvuota kopija 2010-04-18 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||
