Aptarimas:Baltijos valstybės

Lentelės nelabai aiškios, Kaune yra daugiau lietuvių nei iš viso gyventojų?--Dirgela (aptarimas) 09:04, 28 lapkričio 2015 (EET)

Istorinis Pabaltijys ir Suomija

Straipsnyje neišgryninta, kokiais kriterijais Lietuva, Latvija, Estija ir Karaliaučiaus kraštas laikomas Baltijos valstybėmis/Pabaltiju. Vien geografiniu, ar/ir geologiniu, biologiniu, kultūriniu, demografiniu, ekonominiu, sportiniu? Regiono šalys turi pasižymėti tam tikrais bendrumais ir nežymiomis skirstybėmis, kurie, manau, nepakankamai šiame straipsnyje išdėstyti.

Keli pastebėjimai iš istoriografijos pozicijų. Latvija ir Estija istoriškai Rusijos imperijoje buvo vadinamos Pabaltijo kraštu ( http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D1%80%D0%B8%D0%B1%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D0%BA%D1%80%D0%B0%D0%B9 Прибалтийский край, vietos vokiečių įtakos židiniai Lifliandija, Kurliandija, Estliandija), o Lietuva iki 1915 m. Pabaltyjyje akivaizdžiai nefigūravo, nes interpretuota kaip lenkų kultūros paveikio (polonizuotas) slaviškas kraštas - beje, turėjęs labai aiškias Šiaurės Vakarų krašto administracines ribas (sutapęs su žydų sėslumo riba). Kaip dabartinė istoriografija charakterizuotų, Lietuva - Vidurio Rytų Europos dalis, periferija (Gudavičius, Wandycz etc.); taip pat galima Lietuvą priskirti ULB regionui (Giedroyc, Bumblauskas).

Lietuvos žemės pirmąsyk įgijo Pabaltijo orientaciją, kai buvo įtrauktos į Ober-Ostą vienetą. Lietuvos valstybės virtimas į Pabaltijo sudėtinę dalį yra po-WWI geopolitinė pasekmė, tačiau ir šiame kontekste būtina išskirti vokiečių dominuojamą Klaipėdos kraštą, kuris orientavosi į Vidurio Europą ekonomiškai ir kultūriškai (civilizaciškai). Taigi, net tarpukario Lietuvos Respublika teritoriškai nėra grynai Pabaltijys. Juo labiau, A. Voldemaro antibaltiška pozicija ir vėlyvas Baltijos Antantės projektas leidžia teigti, kad Lietuvos valstybės (elito) politinis suvokimas savęs "Pabaltiju" atsirado gana vėlai, nusistovėjo 4 dešimtmetyje.

Dar svarbi pastaba, kad Europos tarpukario diplomatijoje Suomija dažniausiai buvo priskirta būtent Pabaltijo regionui, ši šalis aktyviai bendradarbiavo su savo pietų kaimynėmis, jos politinė istorija (atsiskyrimas nuo Rusijos imperijos, bolševikų sumaištis, dešinioji mintis, Lapua, sutartys su Sovietų Sąjunga) irgi artimesnė mums, negu Skandinavijai. Taigi, Suomija iki Potsdamo konferencijos - galima diskutuoti, kad dar Pabaltijys; tik Baltijos valstybių aneksija ilgainiui natūraliai nubrėžė Suomijos fenoskandinavišką (Šiaurės Europos) orientaciją.

Visi šie pasvarstymai skirti tam, kad kritiškai pažvelgtumėt į sąvoką "Pabaltijys", ar "Baltijos valstybės". Kiek šiose sąvokose yra dirbtino geopolitinio konstrukto iš užsieniečių perspektyvos (Sovietskaja Pribaltika, lyginimas į Low Countries), o kiek yra inspiruota pačių estų, latvių, lietuvių (suomių) visuomenių bendrystės motyvų. Negalima teleportuoti/anachronizuoti sovietmečio ir XXI a. realijų į XIX ar net tarpukario Europos situaciją.

Papildomas ginčas būtų dėl Karaliaučiaus krašto identifikacijos su Pabaltiju - kiek ji mechaninė (Post-potsdamo 1945 m. sienų Pribaltika; SSRS ekonominis rajonavimas, supaprastinta informacija turistams leidiniuose), o gal pakankamai apsvarstyta ir konstatuota (rusų) akademinėse diskusijose. Ro --86.100.229.175 23:57, 23 gegužės 2016 (EEST)