Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija, Estijos vėliava Estija, Lenkijos vėliava Lenkija
Savininkai
PartneriaiLitgrid, PSE-Operator, ENTSO-E, AST, Elering
Gamyba
Statybų vertė~ 1 mlrd. €
Atidarymas2025 m. (planuojama)[1]
Techninė informacija
Jungties tipasAntžeminė jungtis
Povandeninis kabelis
Srovės tipasAukštos įtampos tiesioginė
Kintamoji srovė330 kV (LT), 400 kV (PL)
Grandžių skaičius2 jungtys Lietuva-Lenkija:
LitPol Link
Lietuvos-Lenkijos povandeninė elektros jungtis
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
LitPol Link jungtis
Automatinis generacijos valdymas
Automatinis generacijos valdymas

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija – strateginis tarpvalstybinis energetikos projektas, kuriuo siekiama atskirti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklu. Istoriškai Baltijos šalių elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, kurią centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje. Sinchronizacija reikalinga tam, kad būtų panaikinta energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje. Ji bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkle.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos šalių premjerai patvirtino Baltijos šalių ir Kontinentinio Europos tinklo sinchronizaciją kaip strateginį projektą regione. Tais pačiais metais Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei organizacijai UCTE pateikė paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų.

2012 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos Seime priimtas įstatymas, kuriuo įtvirtinamas Lietuvos elektros sistemos integracijos su kontinentinės Europos tinklais tikslas. Tais pačiais metais LR Vyriausybė nutarimu įgalioja „Litgrid“ įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) veiksmus.

2013 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atlikta Baltijos elektros perdavimo sistemų operatorių ir Švedijos konsultacijų bendrovės „Gothia Power AB“ Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros energijos rinką iki 2020 m. galimybių studija.

2014 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtraukiamas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą.

2015 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Vadovų Taryba įvardija visų Europos Energetinės Sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. Pavasarį atliekama studija „Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimas“. Jos tikslas – išanalizuoti naujos AE darbą Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje ir pateikti galimus techninius sprendinius naujos elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius techninius standartus.

2016-2017 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (Joint research center, JRC), bendradarbiaudamas su Baltijos jūros regiono šalių atstovais BEMIP (Baltic Energy Market Interconnection Plan) formate atliko Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų analizės studiją.

2018 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 birželio 26 d. Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pasirašė Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gaires.[2][3]

Rugpjūtį atlikta studija parodė, kad šalių elektros energijos sistemos dažnio stabilumas bei tiekimo saugumas gali būti užtikrintas sinchronizacijos su Europa per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir papildomą jūrinę jungtį su Lenkija, įgyvendinus kitus būtinus techninius sprendimus.[4]

Tais pačiais metais, rugsėjo 19 d. Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai kreipėsi į Lenkijos perdavimo sistemos operatorių PSE dėl prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų.Rugsėjo 21 d. Lenkijos PSE, kaip palaikančioji šalis, kreipėsi į ENTSO-E RGCE (Regional Group Continental Europe) dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų prijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų. Taip prasidėjo formali Kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra. Spalio mėnesį pateikta paraiška pirmojo darbų etapo ES finansavimui pagal CEF programą. Lapkritį ENTSO-E suformuota tikslinė prijungimo darbo grupė. ENTSO-E RGCE suformavo darbo grupę, į kurią įeina palaikančiosios šalies Lenkijos bei Baltijos perdavimo sistemos operatoriai. Darbo grupė šiuo metu rengia prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų sutartį bei technines sąlygas (Catalogue of Measures).

2019 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Komisija skyrė didžiausią galimą finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektams ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF). ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės.[5]

Gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos. Politinį susitarimą Europos Vadovų Tarybos metu pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas Jeane Claude Juncker, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos Ministras Pirmininkas Jüri Ratas, Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjānis Kariņšas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.  

Pagrindiniai darbų etapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019-2025 m. infrastruktūros plėtros projektų bei kitų prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų techninių sąlygų (Catalogue of Measures) įgyvendinimas.

Iki 2021 m. „LitPol Link“ išplėtimo 1-as etapas, sinchroniniai kompensatoriai.

Iki 2022 m. vidinių Baltijos šalių perdavimo sistemų stiprinimas (1-o etapo pabaiga)

2021–2025 m. jūrinės jungties su Lenkija, pavadintos „Harmony Link“, statybos.[6]

2019   Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukcija
2020   110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai tiesimas
2020   LitPol Link plėtra Alytuje
2020 330 kV oro linijos LE-Vilnius rekonstrukcija
2020-21 Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimas
2022-24 Naujų sinchroninių kompensatorių  diegimas
2023 Elektros energetikos sistemos dažnio stabilumo vertinimo (FSAS) valdymo sistemos įrengimas
2024 Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimas
2025    330 kV oro linijos Vilnius-Neris statyba
2025    Darbėnų transformatorių pastotės statyba
2025    Mūšos transformatorių pastotės statyba
2025    Harmony Link jungties statyba
2025    Vakarų Lietuvos 330 kV oro linijų rekonstrukcija ir plėtra
2025    Perjungimas iš BRELL į KET

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]