BMP-2
| BMP-2 | |
|---|---|
| |
| Tipas | pėstininkų kovos mašina |
| Kūrėjas | SKBM (Kurganas) |
| Šalis |  TSRS
|
| Sukurta | 1980 m. |
| Gaminta | 1980—2008 m. |
| Gamintojas | Kurganmashzavod |
| Pagaminta vienetų | >11130 |
| Naudota | 1980 m.— |
| Charakteristikos | |
| Ekipažas | 3+7 |
| Masė (t) | 14,3 |
| Kovinė masė (t) | |
| Ilgis (m) | 6,72 |
| Plotis (m) | 3,15 |
| Aukštis (m) | 2,45 |
| Šarvo storis (mm) | 33 (max) |
| Pagrindinis ginklas | automatinė patranka 2A42 PTVR 9M113 Konkurs (4 raketos) |
| Kalibras | 30 (patranka) |
| Papildomi ginklai | 7,62 mm PKT |
| Važiuoklė (formulė) | vikšrinė, ant 6 ratų |
| Kelio prošvaisa | 420 |
| Variklis | UTD-20/3 dyzelis |
| Variklio galia (AJ, (kW)) | 300 AG (225 kW) |
| Kuras | dyzelinas |
| Nuotolis plentu (km) | 600 |
| Važiavimo greitis (km/h) | 65; 45 (bekele) |
| Plaukimo greitis (km/h) | 7 |
| Įveik.sienelės aukštis (m) | 0,7 |
| Įveik.griovio plotis (m) | 2,5 |
| Įveik.įkalnė | 35 |
BMP-2 (rus. БМП-2) – tarybinė vikšrinė pėstininkų kovos mašina.
Pavadinimas BMP-2 yra rusiško pavadinimo Боевая Mашина Пехоты-2 'pėstininkų kovos mašina, 2-as modelis' santrumpa.
Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 m. buvo pagamintas vadinamasis Objekto 680 – patobulinto mašinos BMP-1 varianto prototipas. Jis turėjo bokštelį dviem žmonėms, ginkluotą A. Šipunovo 30 mm automatine patranka 2A42 ir barbete įrengtu 7,62 mm kulkosvaidžiu.
Tačiau tuo metu BMP-1 dar nebuvo išbandytas kautynėse. 1973 m. spalį prasidėjo vadinamasis Teismo dienos karas. Tuo metu Egiptas liepos-rugpjūčio mėn. jau turėjo gavęs pirmą 80 mašinų BMP-1 partiją, o rugpjūtį-rugsėjį – dar 150 mašinų. Sirija tuo metu irgi turėjo gavusi 150–170 BMP-1, iš kurių apie 100 panaudojo karo veiksmuose. Izraelis sunaikino arba paėmė 40-60 Egipto ir 50-60 Sirijos BMP-1. Didžioji dalis Sirijos nuostolių buvo susiję su mechaniniais gedimais.
Išryškėję trūkumai:
- BMP-1 šarvuotę įveikdavo .50 (12,7 mm) kalibro ugnis į bortus ir galą bei 106 mm beatatrankių patrankų sviediniai.
- Įgula nuo perkaitimo saugodavosi atidariusi stogo liukus, tačiau tada mašinas buvo galima sėkmingai apšaudyti pro tuos liukus iš aukštesnėse vietose (kalvų šlaitai, statiniai) esančių kulkosvaidžių.
- 73 mm patranka buvo netaikli šaudant toliau nei 500 m.
- Prieštankinės raketos AT-3 Sagger buvo sunkiai valdomos iš šarvuočio bokštelio.
- BMP-1 – žemos mašinos, todėl atakuojančiose rikiuotėse sunku šaudyti į priešą virš savų pėstininkų galvų, kadangi kulkosvaidžio vamzdis buvo ne daugiau kaip 1,80 m virš žemės paviršiaus.
Privalumai buvo:
- Greiti ir vikrūs.
- Mažas slėgis į gruntą leido pravažiuoti pelkėtu gruntu, kur kitos mašinos būtų nuklimpusios.
- Gebėjimas plaukti. Egiptiečiai tai panaudojo Sueco kanalui forsuoti.
Į Siriją buvo nusiųstos kelios inžinierių grupės, kurios rinko informaciją apie praktinį panaudojimą. Taip gauta informacija ir informacija apie vakarų šalių pėstininkų kovos mašinas buvo panaudota kuriant naująjį mašinos variantą, kuris pasirodė 1974 m. tai buvo BMP-1P variantas, turėjęs ištaisyti rimčiausias BMP-1 spragas:
- Bokštelio gale buvo įtaisyti dūminiai granatsvaidžiai.
- Rankinio valdymo PTVR AT-3 Sagger pakeitė pusiau automatinio valdymo AT-4 Spigot ir AT-5 Spandrel, nors naujųjų raketų naudojimas buvo nepatogus.
BMP-1P gamino 8-ojo dešimtmečio antroje pusėje, o ankstesniuosius BMP-1 egzempliorius patobulinio iki šio modelio.
Kuriant naują BMP modelį buvo sukurti keturi bandomieji prototipai, visi su dviviečiais bokšteliais:
- 675 objektas (iš Kurgano) – BMP-1 korpusas, ginkluotas 30 mm automatine patranka 2A42. Šis prototipas vėliau ir tapo BMP-2.
- 681 objektas (iš Kurgano) – BMP-1 korpusas, ginkluotas 73 mm pailginta patranka.
- 768 objektas (iš Čeliabinsko) – pailgintas korpusas su 7 ratais, ginkluotas 73 mm pailginta patranka.
- 769 objektas (iš Čeliabinsko) – pailgintas korpusas su 7 ratais, ginkluotas 30 mm automatine patranka 2A42.
Visuose juos vadas buvo perkeltas į bokštelį, kadangi anksčiau sėdint korpuse matomumas buvo prastesnis, vaizdą atgal užstodavo bokštelis. Naujasis bokštelis buvo didesnis, užėmė daugiau vietos korpuse.
Buvo pasirinkta 30 mm automatinė patranka, o ne pailginta 73 mm patranka, nes:
- 30 mm patrankos vamzdį buvo galima pakelti didesniu kampu, kas buvo labai svarbu kalnuose (pvz., Afganistane). Šiuo požiūriu 73 mm patrankos judrumas buvo prastesnis.
- 30 mm patrankos sviedinio greitis buvo didesnis, todėl buvo galima toliau šaudyti (iki 2000-4000 m), kas leido BMP-2 palaikyti ugnimi priekyje važiuojančius tankus.
- 30 mm patranka buvo efektyvesnė prieš sraigtasparnius.
Ankstesnė 73 mm patranka, naudota senuosiuose BMP-1, buvo skirta vakarietiškiems tankams naikinti. NATO tankuose pradėjus naudoti pagerintus Chobham šarvus 73 mm patranka šiuo požiūriu pasidarė beviltiška. Buvo nutarta, kad didinti patrankos kalibrą, kad ji veiktų kaip prieštankinė, nepraktiška. Prieštankinės funkcijos buvo atsisakyta, o priešo šarvuočiams naikinti 30 mm patrankos turėjo visiškai užtekti.
Tuo tarpu prieš tankus BMP-2 turėjo naudoti PTVR. Naujuose šarvuočio prototipuose taikytojas, būdamas bokštelio viduje, galėjo šaudyti ir PTVR AT-4 ir AT-5.
Manoma, kad buvo pasirinktas prototipas 675 objektas, nes pasirinkus BMP su pailgintais korpusais gaminti būtų reikėję gana plačiai perdaryti BMP gaminusias gamyklas.
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palyginimas su BMP-1[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
BMP-2 yra labai panašus į BMP-1. Ryškiausi skirtumai:
- Pagrindiniai ginklai pakeisti į 30 mm automatinę patranką 2A42 ir PTVR AT-5 Spandrel.
- Vadas ir taikytojas sėdi padidintame bokštelyje.
- Perveža ne 8, o 7 kareivius.
- Viršuje turi nebe 4, o 2 liukus viršuje.
- Šarvai šiek tiek patobulinti.
BMP-1 ir BMP-2 važiuoklės vienodos, jų kelio savybės praktiškai vienodos. BMP-2 yra šiek tiek sunkesnis, bet ir jo variklis galingesnis.
Įgulos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vairuotojas sėdi priekyje kairėje, o variklio skyrius yra priekyje dešinėje. Vairuotojo liukas yra virš jo galvos, liuke yra trys dieniniai periskopai TNPO-170A. Centrinis TNPO-170A periskopas gali būti pakeistas į TNPO-350B (išsilaipinimo operacijoms) ar į TVNE-1PA (veiksmams naktį).
Tiesiai už vairuotojo sėdi pėstininkas, kuris turi savo ambrazūrą ir stebėjimo įtaisą. Mašinoje naudojami TNPO-170A periskopai yra elektra šildomi.
Mašinos centre yra suvirintas plieninis bokštelis su vado ir taikytojo vietomis, abu turi savo liukus. Vadas sėdi dešinėje, turi 3 dieninius periskopus, o 1PZ-3 dieninis prietaisas skirtas oro stebėjimui (didina 1×, 2× ir 4×) OU-3GA2 infraraudonąjį prožektorių, TNP-165A taikinio rodiklį, binokulinį TKN-3B taikiklį su ×4,75 dieniniu didinimu ir ×4 naktiniu didinimu.
Taikytojas sėdi kairėje, turi mažesnį stačiakampį liuką su trimis dieniniais priekin ir kairėn nukreiptais persikopais ir su atgal nukreiptu dieniniu periskopu. Taikytojas turi binokulinį BPK-1-42 taikiklį, kurio veikimo nuotolis mėnulio ar žvaigždžių šviesoje yra 650 m arba 350 m naudojant IR prožektorių. Jis taip pat turi TNPT-1 taikinio rodiklį. IR FG-126 prožektorius yra suporintas su 30 mm patranka.
Ginklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė ginkluotė yra stabilizuota 30 mm automatinė patranka 2A42 su dvejopu šaudmenų tiekimu (galima pasirinkti 3UBR6 šarvamušius ar 3UOR6 (arba 3UOF8) fugasinius šovinius). Automatinė patranka turi perjungiamą šaudymo spartą – lėtą (200–300 šūv./min.) ar sparčią (550 šūv./min.). Stabilizatorius užtikrina ganėtiną taiklumą važiuojant iki 35 km/val. greičiu.
Šarvamušiai sviediniai iš 1500 m pramuša 15 mm šarvą 60° kampu, o naujas sviedinys su volframo šerdimi – 25 mm tomis pačiomis sąlygomis.
Koviniame komplekte būna 160 šarvamušių ir 340 fugasinių šovinių. Šaudmenys būna dviejuose padėkluose bokštelio gale, ant grindų. Patranka šaudyti gali tiek taikytojas, tiek vadas.
Vado 1PZ-3 taikiklis skirtas oro gynybai, gali būti pakeltas 74° kampu, todėl galima efektyviai naudoti 30 mm patranką prieš sraigtasparnius ir lėtai skrendančius lėktuvus. Variklis bokštelį 360° kampu apsuka per 10,28 s, pakelia patranką aukštyn 74° per 12,33 s. Patranka paprastai naudojama lėtąja sparta, kadangi šaudant sparčiai vėdinimo sistema nespėja išsiurbti iš vidaus parako dujų.
30 mm patrankos šaudymo efektyvus nuotolis yra 1500 m prieš šarvus, 2500 m prieš kitus antžeminius taikinius, 3000 m prieš oro taikinius.
Su patranka suporintas 7,62 mm PKT kulkosvaidis yra kairiau patrankos, turi 2000 šovinių. Ant bokštelio stogo yra PTVR leistuvas. Rusijos armijos BMP-2 naudoja AT-5 Spandrel PTVR, o eksportiniuose variantuose – AT-4 Spigot raketas. Leistuvas gali būti nuimtas nuo bokštelio ir naudojamas kaip kilnojamas prieštankinių raketų leistuvas.
Desanto skyrius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Už bokštelio yra desanto skyrius, kuriame telpa 6 kariai (septintasis sėdi už vairuotojo). Kariai sėdi nugaromis į išilginę mašinos ašį. Prieš kiekvieną kario vietą yra ambrazūra su periskopu (viso 6). Į skyrių įlipama pro dvejas galines duris. Durų viduje yra degalų bakai, durys turi periskopus. Kairiosios durys turi ambrazūrą.
Desantiniame skyriuje paprastai vežiojamas zenitinių raketų leistuvas su dviem raketomis ir RPG granatsvaidis su 5 šoviniais.
Šarvuotis turi vidinio slėgio didinimo sistemą, apsaugančią nuo radiacinės, cheminės ir biologinės taršos, gesinimo sistemą.
Šarvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
BMP-2 šarvai panašūs į BMP-1 šarvus. Priekiniai ir bortų šarvai nebeapsaugo nuo naujausių .50 kalibro šarvamušių šovinių (SLAP, Sabotted light anti-armour projectile), nuo šarvuočių automatinių patrankų. Galinės durys turi bakus su dyzelinu, todėl jautrios padegamosioms didelio kalibro kulkoms. Kautynėse šie bakai atjungiami nuo pagrindinės degalų sistemos.
Naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Abchazija
Afganistanas – 550 (Daugelis palikti besitraukiančios Tarybinės Armijos)
Albanija – 13+ (gauti iš VDR 1995 m.)
Alžyras – 225
Angola – 250 BMP-1 ir BMP-2
Armėnija – 78
Azerbaidžanas – 96
Baltarusija – 1164 [1]
Čekija – 174 (2008.01.01), Iki tol turėta 186 BVP-2.[2]
Suomija – 110 (dalis pirkti iš VDR atsargų)
Gruzija – 210
Indija – 1500 (gamina pagal licenciją)
Iranas – 400 (2005 m.) (Gamina savo variantą Boragh) [3]
Indonezija – 40 (Čekijos gamybos BVP-2)
Jordanija – 35
Kazachija – 300
Kuveitas – 46
Kirgizija – 101
Šiaurės Makedonija – 10
Filipinai – 18 (sandėliuose)
Rusija – 3250
Siera Leonė – 2
Slovakija – 93
Šri Lanka – 521
Sudanas – 6
Sirija – 100
Tadžikija – 25 [4]
Togas – 20
Turkmėnija – 930 BMP-1 ir BMP-2 [5]
Uganda – 19
Ukraina – 1434 [6]
Uzbekistanas – 172
Jemenas – 334
Ankstesni naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čekoslovakija – visi perduoti valstybėms paveldėtojoms (Čekijai ir Slovakijai)
VDR – 23, perduoti susivienijusiai Vokietijai.
Irakas – Irako armija naudojo 700 BMP-1 ir 800 BMP-2 (Visi sunaikinti arba perduoti metalo laužui).
Lenkija – Pradžioje Lenkija planavo savo BWP-1 pakeisti į BWP-2, bet dėl finansinių problemų iki 1989 m. nupirko tik 62, kuriuos 1995 m. pardavė Angolai.[7]
TSRS – perdavė iš TSRS susidariusioms valstybėms.
VFR/Vokietija – 23, gauti iš VDR armijos, vėliau visi parduoti kitoms valstybėms ar perduoti muziejams.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Belarus Army Equipment
- ↑ „Czech Ministry of Defense“
- ↑ Iranian Ground Forces Equipment
- ↑ Tajik-Army Equipment
- ↑ Turkmen-Army Equipment
- ↑ Ground Forces Equipment – Ukraine
- ↑ BMP-2 ZSRR] – Pancerni.net Archyvuota kopija 2007-08-18 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||