Šaudymo sparta

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Muškietininkai šaudo muškietomis [Rekonstrukcija].

JAV sraigtasparnio kulkosvaidininkas Vietname šaudo iš *M134 Minigun* (1968 m.)

Šaudymo sparta (angl. rate of fire; rus. темп стрельбы, скорострельность) – taktinis techninis šaunamo ginklo (pistoleto, šautuvo, kulkosvaidžio, patrankos, minosvaidžio, arbaleto, katapultos ir pan.) rodiklis, paleidžiamų šūvių skaičius per minutę. Matavimo vienetas – šūviai per minutę (angl. rounds per minute, RPM arba round/min), šūviai per sekundę ar minučių skaičius vienam šūviui.

Tai viena svarbiausių šaunamojo ginklo charakteristikų. Ji priklauso ne tik nuo paties ginklo konstrukcijos, bet ir nuo aplinkybių (aplinkos temperatūros, šovinių parako kokybės, šaulio ar įgulos įgūdžių ir fiziologinės būsenos ir pan.). Dėl temperatūros įtakos daugelio automatinių ginklų reali šaudymo sparta keičiasi šaunant ilgą seriją, nes įkaista ginklo mechanizmas, kas keičia ginklo mechanines charakteristikas. Todėl šaudymo spartos apibūdinimas „kiek šūvių iššauna per minutę“ ne visiškai tikslus, nes tai ne realus konkretus dydis, o statistinė charakteristika.

Rankinio taisymo ginklų (dėtuviniai šautuvai, didelio kalibro patrankos) šaudymo sparta daugiausia priklauso nuo šaulio ar įgulos treniruotumo, nuovargio, kitų ribojančių veiksnių. Daug lemia ergonominiai veiksniai – pvz., šautuvo šaudymo sparta priklauso nuo užtaisomosios rankenėlės įtaisymo vietos ir formos, automatinio ginklo – nuo dėtuvės pakeitimo patogumo ir t. t. Traukiamosios artilerijos patrankos šaudymo sparta bus didesnė, negu tos pačios konstrukcijos patrankos, įmontuotos savaeigiame pabūkle ar forto kaponieriuje šaudymo sparta, nes patrankos įgula galės laisviau judėti užtaisydama. Uždarose erdvėse įrengtų neautomatinių patrankų šaudymo spartą lemia ir šaudmenų talpyklų išdėstymas, net vidinės erdvės vėdinimo kokybė – blogai vėdinamoje patalpoje dėl susikaupiančių parako dujų įgula greičiau nuvargsta, dėl ko šaudymo sparta blogėja. Didelio kalibro rankinio užtaisymo artilerijos šaudymo sparta priklauso nuo šaudmenų tipo (unitariniai šaudmenys ar ne) ir masės (kiek jėgos reikia šaudmeniui pakelti, ar tai gali padaryti vienas žmogus).

Automatinių ginklų (kulkosvaidžių, aviacinių patrankų) šaudymo sparta yra iš esmės mechanikos savybė.

Tobulėjant ginklams jų šaudymo sparta didėja. Nedideli šaulių daliniai, ginkluoti šiuolaikiniais automatiniais ginklais (automatais ir kulkosvaidžiais) duoda didesnį ugnies tankį, negu gerokai didesni daliniai, ginkluoti neautomatiniais ginklais. Karinių dalinių ugnies galios didėjimas daugiausia susijęs būtent su padidėjusia šiuolaikinių ginklų šaudymo sparta. Geru pavyzdžiu ginklo, padidinusio ugnies galią per šaudymo spartą, yra Maksimo kulkosvaidžiai . „Maksimai“ užtikrino taiklią, pastovią ugnį (dėl šių dienų akimis griozdiškos, bet efektyvios vandeninės aušinimo sistemos).

Techninė šaudymo sparta

Techninė šaudymo sparta (angl. cyclic rate) – didžiausia techniškai įmanoma šaudymo sparta. Automatinio ginklo techninė šaudymo sparta yra šūvių skaičius per minutę, jei būtų šaudoma naudojant pakankamai didelio dydžio dėtuvę ar ilgą juostą. Apima ginklo veikimo ciklą (užtaisymas, spynos užrakinimas, šūvis, atrakinimas, tūtelės išmetimas). Nemažai ginklų pilną dėtuvę iššaudo greičiau nei per minutę. Tuomet techninė šaudymo sparta (šūviai per minutę) gaunama perskaičiuojant.

Daugelio automatų ir automatinių šautuvų techninė šaudymo sparta yra 500-800 šūv./min. Tipiško pėstininkų kulkosvaidžio techninė šaudymo sparta yra 600-1200 šūv./min. Itin didele šaudymo sparta pasižymi dalis aviacinės ginkluotės (tiek skirtos šaudyti į antžeminius taikinius, tiek į oro taikinius). Tai susiję su didelių skrydžio greičiu – kad taikinį kliudytų pakankamai daug kulkų, šaudymo sparta turi didelė. Tai buvo ypač svarbu šautuvinio kalibro aviaciniams kulkosvaidžiams Antrojo pasaulinio karo metais. Aviacinės patrankos šaudo lėčiau, nes kitaip pernelyg greitai iššaudytų visus šaudmenis, be to, jų kalibras didesnis, tad dažnai pakanka, kad pataikytų keli sviediniai. Pvz., JAV aviacinio šešiavamzdžio 7,62 mm kulkosvaidžio M134 Minigun techninė šaudymo sparta yra iki 6000 šūv./min. Nemažai automatinių šaulių ginklų turi specialiai sumažintą techninę šaudymo spartą, kad šaulys per greitai neiššaudytų dėtuvės. Tam šaudymo mechanizme įtaisyti specialūs lėtinantys įtaisai.

Kovinė šaudymo sparta

Kovinė šaudymo sparta (kitaip – praktinė šaudymo sparta; angl. effective rate) – tai šaudymo sparta, įskaitant laiką, sugaištamą nusitaikymui, užtaisymui, ugnies perkėlimui, įkaitusių vamzdžių keitimui ir pan. Paprastai kulkosvaidžiais šaudoma trumpomis papliūpomis, kadangi tenka surasti naują taikinį ir perkelti ugnį. Kartu tai apsaugo kulkosvaidžio vamzdį nuo perkaitimo. Kovinė šaudymo sparta yra mažesnė už techninę spartą.

Ribojantys veiksniai

Kaitimas

Vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių techninę šaudymo spartą, yra šiluma. Kiekvieno šūvio metu išsiskirianti šiluma įkaitina vamzdį, o kartu – ir gretimas ginklo dalis.

Kaisdamas vamzdis plečiasi, tad jo faktinis kalibras didėja, kulka (sviedinys) ima vis silpniau įsikirsti į graižtvas, tad mažiau įsisuka ir prastėja kulkos stabilizacija ir ginklo taiklumas. Dujos ima veržtis pro kulkos (sviedinio) šonus, dėl ko mažėja kulkos greitis. Įkaistant šaudymo mechanizmui judančios dalys gali įstrigti ir ginklas užsikirsti. Arba į perkaitusį lizdą įstumtas šovinys gali iššauti nuo karščio per anksti, dar nemušus kapsulės. Tai ypač aktualu kuriamiems begilziams šoviniams, kadangi ten presuotas parakas tiesiogiai liečia įkaitusią lizdo sienelę.

Priemonių nuo perkaitimo yra keletas:

Pirma, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi masyvesni, kad sugertų daugiau šilumos ir mažiau plėstųsi.
Antra, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi greitai keičiamais (o į kulkosvaidžio komplektą įeina vienas ar du atsarginiai vamzdžiai, kuriuos galima per keletą sekundžių pakeisti. Kartais – ir specialios pirštinės, rankoms apsaugoti keičiant įkaitusį vamzdį).
Trečia, vamzdis aušinamas vandeniu, kuris pasižymi didele šilumine talpa.

Vandeniu aušinami ginklai efektyviai atsikrato šilumos, bet yra sunkūs (pvz., oru aušinamas M2 Browning sunkusis kulkosvaidis sveria 38 kg, o vandeniu aušinama to paties kulkosvaidžio versija sveria 66 kg įskaitant aušalą) ir jautrūs aušinimo kontūro pažeidimams. Dėl šių priežasčių vandeniu aušinami kulkosvaidžiai mažai kur naudojami. Aviaciniams kulkosvaidžiams ir automatinėms patrankoms aušinimo sistemų nereikia, nes juos aušina skrendant aptekantis oras.

Šaudmenų stygius

M134 Minigun vienos sekundės (techninė šaudymo sparta 100 šūv./min.) papliūpa iššauna ~2,5 kg šovinių. Todėl aišku, kad toks ginklas gali būti naudojamas tik turint didelę šovinių atsargą, o pėstininkai tiek šaudmenų negali nešioti. Todėl tokie šoviniams „neekonomiški“ ginklai naudojami tik įtvirtinimuose ir transporto priemonėse.

Ginklas	Šaudymo sparta (šūvių/min.)
Ginklas	techninė	kovinė
Pistoletas kulkosvaidis, automatas	400-1000	40-120
Automatinis šautuvas	400-900	40-65
Rankinis kulkosvaidis	500-1000	60-150
Sunkusis kulkosvaidis	600-800	150-300
Zenitinis kulkosvaidis	500-1000	80-300
Automatinė zenitinė patranka	200-1000	200-1000
Haubica, patranka, beatošliaužis pabūklas	-	2-6
Minosvaidis	-	5-25