BTR-T

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
BTR-T
BTRTHeavyAPC2.jpg
Tipas sunkusis šarvuotasis transporteris
Kūrėjas D. Agejevas
Šalis Flag of the Soviet Union.svg TSRS
Sukurta
Gaminta
Gamintojas {{{Gamintojas}}}
Pagaminta vienetų
Naudota
Charakteristikos
Ekipažas 3 + 5
Masė (t)
Kovinė masė (t) 38,5
Ilgis (m) 6,45
Plotis (m) 3,27
Aukštis (m) 2,4
Šarvo storis (mm) 600 (įsk. ERA)
Pagrindinis ginklas automatinė patranka 2A42 (200 šov.)
Kalibras 30 mm
Papildomi ginklai PTVR 9M113 Konkurs (3 raketos)
Važiuoklė (formulė) vikšrinė, 8 atraminiai ratai
Kelio prošvaisa 0,35 m
Variklis dyzelis V-55V ar V-55U
Variklio galia (AJ, (kW)) 580 ar 620 AG
Kuras dyzelinas
Nuotolis plentu (km) 500
Važiavimo greitis (km/h) 50; 25 (bekele)
Plaukimo greitis (km/h) -
Įveik.sienelės aukštis (m) 0,8
Įveik.griovio plotis (m) 2,7
Įveik.įkalnė 32

BTR-T (rus. БТР-Т; бронетранспортер тяжелый 'šarvuotasis transporteris, sunkusis') – Rusijos sunkioji šarvuota kovos mašina, skirta naudoti motošaulių daliniuose. Transporterį Mašinų gamybos konstruktorių biure (КБ транспортного машиностроения) sukonstravo D. Agejevo vadovaujama grupė. Pagal ginkluotę, galingesnę negu būdinga šarvuotiesiems transporteriams, ir numatytą naudojimą šis šarvuotis labiau priklauso pėstininkų kovos mašinų klasei, negu šarvuotiesiems transporteriams, ką sako rusiškas pavadinimas.

Šarvuotis sukurtas perdarant tanką T-55, tačiau analogiški transporteriai gali būti sukurti perdirbant bet kurį Rusijos kariuomenės pagrindinį tanką.
BTR-T turi pirmtaką – Izraelio sunkųjį šarvuotąjį transporterį Achzarit, kuris sukurtas irgi iš tarybinių tankų T-55, bet anksčiau – 1988 m.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tanko bokštas pakeistas į žemą bokštelį su 30 mm automatine patranka 2A42 ir PTVR 9M113 Konkurs leistuvu.
Korpuso gale yra variklio skyrius, o priekyje ir viduryje yra valdymo, kovos ir desanto skyrius, kuriame sėdi įgula ir desantas. Skyrius turi šiuolaikinę vėdinimo sistemą, leidžiančią veikti įvairaus klimato sąlygomis ir vietovėse, kur panaudoti masinio naikinimo ginklai.
Priekyje kairėje pusėje yra vairuotojo vieta, dešiniau sumontuotas bokštelis su ginkluote. Užpakalinėje skyriaus dalyje (mašinos viduryje) yra vietos 5 desanto kariams su visa ginkluote. Desantas išlaipinamas per liukus, esančius viršuje. Atidaryti liukai iš priekio užstoja išlipančius karius nuo priešo ugnies. Tačiau karių išlaipinimas per viršų yra bloga savybė, kadangi mūšyje taip išlaipinant karius gresia dideli nuostoliai.

Korpusas apsaugotas papildomai įmontuotais reaktyviaisiais šarvais, papildoma priešminine apsauga. Iš priekio ±30° kryptimi šarvuotumas siekia 600 mm. Bortus ir važiuoklę iš šonų pridengia šarviniai ekranai. Bortų viršus pridengtas dviem papildomais šarvų lakštais, tarp kurių ertmė mašinos reikmenims laikyti. Ši papildoma bortų šarvuotė yra papildoma apsauga nuo kumuliacinių šaudmenų.
Korpuso galinėje dalyje yra 12 dūminių granatsvaidžių 902В Tučia.

Neparuošta mašina gali įveikti 1,4 m gylio brastą. Prijungus povandeninio vairavimo įrangą gali važiuoti vandens telkinių dugnu iki 5 m gylio.

Ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis ginkluotės variantas yra 30 mm automatinė patranka 2A42 ir PTVR 9M113 Konkurs. Bet bokštelyje gali būti ir kiti ginkluotės variantai:

  • 30 mm patranka 2A42 ir 30 mm automatinis granatsvaidis AGS-17
  • Sudvejinta 30 mm patranka 2A38
  • 12,7 mm kulkosvaidis NSV ir PTVR 9M113 Konkurs
  • 12,7 mm kulkosvaidis NSV Utios|NSV ir 30 mm automatinis granatsvaidis AGS-17

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]