Pereiti prie turinio

Aukštutinė Garona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštutinė Garona
Haute-Garonne
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Tulūza
Kantonai 53
Gyventojų (2016) 1 348 183
Plotas 6 309 km²
Tankumas (2016) 214 žm./km²
Vikiteka Aukštutinė GaronaVikiteka

Aukštutinė Garona (31) (pranc. La Haute-Garonne, langedokiškai Nauta Garona) – Prancūzijos departamentas šalies pietuose, Vidurio Pirėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Tulūza (Toulouse).

Departamente 3 apskritys, 53 kantonai, 28 municipaliniai susivienijimai ir 588 komunos.

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Langedoko provinciją.

Aukštutinės Garonos departamentas ribojasi su Arježo, Aukštutinių Pirėnų, Žero, Tarno, Tarno ir Garonos, Odo departamentais bei Ispanijos Leridos (Katalonija) ir Hueskos (Aragonas) provincijomis.

Pagrindinė upė – Garona, tekanti per visą departamentą. Pietuose reljefą formuoja Pirėnų kalnai (aukščiausia viršūnė – Pic de Perdiguère – 3222 m), šiauriau – Montrėžo plynaukštė, šiaurėje – Tulūzos plynaukštė.

Pagrindiniai miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Murė (Muret) – 20 735 gyventojai (1999 m.)
  • Sen Godenas (Saint-Gaudens) – 10 845 gyventojai
  • Tulūza (Toulouse) – 860 090 gyventojų

Klimatą formuoja Pirėnų kalnai, jaučiama ir Atlanto bei Viduržemio jūros, įtaka. Vasaros karštos, ruduo – saulėtas. Plynaukštėse dažni vėjai.

Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis.

Turistus traukia kalnai ir nuostabūs peizažai, gražūs maži miesteliai.

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 4 senatoriai, Atstovų rūmuose – 8 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 53 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
Kahoras 69 887 2179 13 135
Fižeakas 50 095 1550 9 120
Gurdonas 40 215 1487 9 85