Arthur Wellesley

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Artūras Velslis
pirmasis Velingtono Kunigaikštis
Sir Arthur Wellesley, 1st Duke of Wellington.png
Gimė: 1769 m. gegužės 1 d.
Dublinas, Airija
Mirė: 1852 m. rugsėjo 14 d.
Kento grafystė, Anglija
Tėvas: Garret Colley Wesley
Motina: Anne Hill-Trevor
Sutuoktinis(-ė): Catherine Pakenham
Vaikai:

Arthur, Charles

pirmasis Velingtono Kunigaikštis
Pareigos: ministras pirmininkas (1828-1830, 1834 m.)
Partija: Toriai
Commons-logo.svg Vikiteka: Arthur WellesleyVikiteka
Parašas
Arthur Wellesley, 1st Duke of Wellington Signature.svg

Artūras Velslis Velingtonas (angl. Wellington Arthur Wellesley, 1769 m. gegužės 1 d. – 1852 m. rugsėjo 14 d.) – Jungtinės Karalystės karininkas, du kartus šalies ministras pirmininkas.[1] Vienas iš žymiausių XIX a. kariuomenės vadų.

Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1769 m. Dubline, Airijoje. Kilęs iš Dangano Velslių giminės. Vaikystėje mokėsi parapijos moklykloje, vėliau trejus metus vienoje garsiausių britų nepriklausomoje mokykloje – Itono koledže. Nuo 1786 m. mokėsi karybos Prancūzijoje, Anžė karališkojoje akademijoje.

Karjeros pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnybą pradėjo 1787 m. Britų sausumo pajėgų 73 kalniečių pulke. 1787 m. pabaigoje jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1789 m. perkeltas į 12 lengvųjų dragūnų pulką. Iki 1793 m. priklausė Airijos lordo – leitenantų štabui, keletą metų buvo Airijos parlamento narys. 1794 m. dalyvavo žygyje Nyderlanduose, o 1796 m. buvo perkeltas į Indiją. 1803 m. rugsėjo 23 d. pasižymėjo Assaye mūšyje Indijoje. Mūšis tapo pirmąja didele jo karine pergale, kurios metu Britų Rytų Indijos kompanijos pajėgos įveikė Marathų konfederaciją antrajame Britų–marathų kare. Už sėkmingai įvykdytas operacijas Indijoje 1805 m. buvo paskirtas generolu majoru. Grįžęs į Angliją buvo išrinktas Bendruomenių rūmų nariu, o 1807 m. paskirtas Airijos reikalų valstybės sekretoriumi.

Napoleono karuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1808 m. su būriu išsilaipino Portugalijoje ir pradėjo Lisabonos puolimą. Laimėjo Vimeiro mūšį, bet po jo buvo atšauktas ir apklausinėjamas dėl britų ir prancūzų karininkų susitarimo po mūšio (Sintros konvencija), pagal kurį prancūzai atsitraukė iš Lisabonos britų laivais. Kadangi jis nebuvo pasirašęs susitarimo, buvo išteisintas ir grįžo į pareigas. Paskui sutriuškino Prancūzijos maršalų N. J. Soulto ir Ž. Bonaparto kariuomenes. Baigiantis 1812 m. užėmė daugumą Ispanijos miestų, o kitų metų vasarą, įveikęs Napoleono vadovaujamą kariuomenę, perėmė visos Ispanijos kontrolę.

Po Napoleono ištrėmimo 1814 m. į Elbos salą, paskirtas ambasadoriumi Prancūzijoje. „Šimto dienų“ laikotarpiu vadovavo britų, olandų ir hanoveriečių pajėgoms. Vadovaudamas Jungtinės Karalystės ir Prūsijos kariuomenėms, 1815 m. birželio 18 d. sutriuškino Napoleono kariuomenę Vaterlo mūšyje.

Vėlesnioji karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1819 m. iki 1827 m. buvo logistikos generolas. Po to tapo vyriausiuoju Didžiosios Britanijos kariuomenės vadu ir šias pareigas ėjo iki pat mirties. 1828 m. tapo Jungtinės Karalystės ministru pirmininku. Jo vyriausybė žlugo 1830 m. po masinių vasaros ir rudens riaušių. Po 1834 m. jis laikinai pavadavo ministrą pirmininką Robert Peel. Vėliau jo kabinete ėjo užsienio ministro pareigas. Laikotarpiu nuo 1841 m. iki 1846 m. buvo Lordų rūmų vadovas. 1846 m. pasitraukė iš politinės veiklos.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo pavarde pavadinta Naujosios Zelandijos sostinė Velingtonas. Jo garbei Velingtono vardu pavadintas JAV Niujorko valstijos centre stūksantis kalnas, pastatyta daug paminklų ir pavadinta gatvių Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kanadoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Wellington Arthur Wellesley (Artūras Velslis Velingtonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 485 psl.