Pereiti prie turinio

William Pitt jaunesnysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
William Pitt the Younger
Jungtinės Karalystės premjeras
Gimė 1759 m. gegužės 28 d.
Jungtinė Karalystė Kento grafystė, Didžioji Britanija
Mirė 1806 m. sausio 23 d. (46 metai)
Jungtinė Karalystė Londonas, Didžioji Britanija
Palaidotas (-a) Vestminsterio abatijoje, Londone
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas 1783 m. gruodžio 19 d. – 1801 m. kovo 14 d.
Ankstesnis William Cavendish-Bentinck
Vėlesnis Henry Addington
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas 1804 m. gegužės 10 d. – 1806 m. sausio 23 d.
Ankstesnis Henry Addington
Vėlesnis William Grenville
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
Ėjo pareigas 1782 m. liepos 10 d. – 1783 m. kovo 31 d.
Ankstesnis John Cavendish
Vėlesnis John Cavendish
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
Ėjo pareigas 1783 m. gruodžio 19 d. – 1801 m. kovo 14 d.
Ankstesnis John Cavendish
Vėlesnis Henry Addington
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
Ėjo pareigas 1804 m. gegužės 10 d. – 1806 m. sausio 23 d.
Ankstesnis Henry Addington
Vėlesnis Henry Petty-Fitzmaurice
Partija Toriai
Vikiteka William Pitt jaunesnysis
Parašas

Viljamas Pitas jaunesnysis (angl. William Pitt the Younger) (1759 m. gegužės 28 d. – 1806 m. sausio 23 d.) buvo XVIII amžiaus pabaigos, XIX amžiaus pradžios Didžiosios Britanijos politikas.

Gimė 1759 m. gegužės 28 d. Hayes vietovėje, tuomet Kento grafystėje, šalia Londono. Dėl silpnos sveikatos, vaikystėje buvo mokomas namuose. 1773 m. pradėjo lankyti prestižinį Kembridžo universiteto Pembroke koledžą, kuriame, be kitų dalykų studijavo A. Smito darbus ir tapo jo idėjų šalininku. 1780 m. pradėjo dirbti advokatu Londone. 1781 m. išrinktas Jungtinės Karalystės Parlamento Bendruomenių rūmų nariu. Buvo puikus oratorius ir tapo labai populiarus visuomenėje.

1783 m., būdamas 24 metų amžiaus, W. Pitas tapo jauniausiu iki šiol Didžiosios Britanijos premjeru (nors tuo metu terminas „premjeras” dar nebuvo naudojamas). 1787 m. jo vadovaujama vyriausybė pasirašė susitarimą su Prancūzija, kuriuo pašalinti suvaržymai prekyboje bei abipusiai muitai, sutartimi abiejų šalių gyventojams nereikėjo turėti su savimi pasų, vykstant iš vienos į kitą valstybę. 1794 m. palaikė sprendimą, kuriuo faktiškai įvesta spaudos laisvė Jungtinėje Karalystėje. Kovojo su kontrabanda, sugebėjo smarkiai sumažinti po JAV nepriklausomybės karo likusius milžinišką valstybės skolą ir biudžeto deficitą. Prancūzijai užpuolus Belgiją, 1799 m. pradėjo vadovauti Antrajai antiprancūziškajai koalicijai. Jis pasitraukė iš užimamų pareigų 1801 m., kai Parlamentas nepalaikė jo siūlymo sulyginti katalikų ir protestantų politines teises. Vėliau – 1804 m. antrą kartą tapo Jungtinės Karalystės ministru pirmininku ir ėjo pareigas iki pat mirties 1806 m. Jo tėvas Viljamas Pitas vyresnysis anksčiau taip pat buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.

W. Pito jaunesniojo kadencijos metais, karaliaus Jurgio III valdymo metu, Europoje vyko svarbūs istoriniai įvykiai, įskaitant Prancūzijos revoliuciją ir Napoleono karus. Pitas, istorikų priskiriamas toriams, pats save vadino „nepriklausomu vigu” bei buvo prieš griežtos šališkos politinės sistemos plėtrą.

Politinis postas
Prieš tai:
John Cavendish
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
1782 – 1783
Po to:
John Cavendish
Prieš tai:
William Cavendish-Bentinck
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas
1783 – 1801
Po to:
Henry Addington
Prieš tai:
John Cavendish
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
1783 – 1801
Po to:
Henry Addington
Prieš tai:
Henry Addington
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas
1804 – 1806
Po to:
William Grenville
Prieš tai:
Henry Addington
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
1804 – 1806
Po to:
Henry Petty-Fitzmaurice