John Major

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
John Major
Jungtinės Karalystės premjeras
Gimė 1943 m. kovo 29 d. (80 metų)
Jungtinė Karalystė Londonas, Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas 1990 m. lapkričio 28 d. – 1997 m. gegužės 2 d.
Ankstesnis Margaret Thatcher
Vėlesnis Tony Blair
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius
Ėjo pareigas 1989 m. liepos 24 d. – 1989 m. spalio 26 d.
Ankstesnis Geoffrey Howe
Vėlesnis Douglas Hurd
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
Ėjo pareigas 1989 m. spalio 26 d. – 1990 m. lapkričio 28 d.
Ankstesnis Nigel Lawson
Vėlesnis Norman Lamont
Partija konservatoriai
Vikiteka John Major

Seras Džonas Meidžoras (angl. John Major; g. 1943 m. kovo 29 d.) – britų politikas, 19901997 metais Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas ir Jungtinės Karalystės Konservatorių partijos lyderis.[1] Anksčiau jis užėmė įvairias vyriausybės lygio pozicijas valdant Margaret Tečer, 19891990 m. užėmė valstybės iždo kanclerio pareigas. 1979–2001 m. Jungtinės Karalystės parlamento narys.

Po Tečer atsistatydinimo 1990 m., Meidžoras iškėlė savo kandidatūrą konservatorių partijos lyderio rinkimuose, juos laimėjo ir tapo ministru pirmininku. Dėl savo švelnaus būdo ir nuosaikių politinių pažiūrų Meidžoras buvo visiška savo pirmtakės priešingybė. Praėjus dviems metams po tapimo premjeru Meidžoras nuvedė konservatorių partiją į ketvirtą triuškinančią pergalę iš eilės, laimėdamas 14 milijonų rinkėjų balsų. Tai buvo didžiausias balsų skaičius, kokį yra laimėjusi politinė partija per visą Jungtinės Karalystės istoriją.[2]

Eidamas premjero pareigas Meidžoras sukūrė Piliečio chartiją, skirtą pagerinti viešųjų paslaugų kokybę; atsisakė pagalvės mokesčio (angl. poll tax), prisidėjo prie Persijos įlankos karo; ėmėsi vadovauti Jungtinės Karalystės deryboms dėl Mastrichto sutarties;[3] išvedė svarą sterlingųAntrasojo valiutų kurso mechanizmo, privatizavo geležinkelių ir anglių pramonę, suvaidino esminį vaidmenį, užtikrinant taiką Šiaurės Airijoje.[4] 1995 m. Meidžoras dėl vidinių nesutarimų narystės Europos Sąjungoje klausimu, parlamentinių skandalų ir abejonių dėl jo vykdomos ekonominės politikos patikimumo atsistatydino iš partijos lyderio pareigų. Nors po to jis vėl buvo perrinktas partijos pirmininku, tačiau jo vyriausybės populiarumas pamažu blėso ir galiausiai prarado daugumą parlamente.[5] 1997 metų rinkimuose konservatoriai buvo sutriuškinti, ir taip baigėsi 18 metų trukęs partijos dominavimas Jungtinės Karalystės politikoje.

1994 m. rugpjūčio 2 dieną viešėjo su vizitu Lietuvoje.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. John Major. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-05-22.
  2. „UK Election Statistics: 1918-2021: A century of elections“ (PDF). House of Commons Library. 18 August 2021. Nuoroda tikrinta 12 November 2022.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  3. „European Council (Maastricht)“. Hansard. 11 December 1991. Nuoroda tikrinta 17 May 2011.
  4. Watt, Nicholas (17 May 2011). „John Major started process that has culminated with Queen's visit to Dublin“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 12 November 2022.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  5. „The Major minority“. The Independent. 13 December 1996. Suarchyvuota iš originalo 13 June 2022. Nuoroda tikrinta 23 October 2017.
  6. „Major for closer ties with Balts“. Upi.com. Nuoroda tikrinta 2021-05-22.
Politinis postas
Prieš tai:
Geoffrey Howe
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius
1989 m.
Po to:
Douglas Hurd
Prieš tai:
Nigel Lawson
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
1989 – 1990 m.
Po to:
Norman Lamont
Prieš tai:
Margaret Thatcher
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas
1990 – 1997 m.
Po to:
Tony Blair