Semitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Semitai (gr. Sēm < hebr.Šem‏‎ – Semas (vienas iš Nojaus sūnų)) – semitų kalbomis kalbančios tautos ir kultūros.

Sąvokos kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Semitų“ tautų sąvoka yra kilusi iš Biblijos pasakojimų apie senovės žydams žinomų kultūrų kilmę. Artimiausios žydams kultūros ir kalbos buvo siejamos su bendra kilme iš jų visų protėvio Semo. Priešai paprastai buvo kildinami iš jo prakeikto sūnėno Kanaano.

Antisemitizmas paprastai asocijuojamas tik su žydais. Šį terminą 1879 m. pirmąkart panaudojo vokiečių žurnalistas Wilhelm Marr savo pamflete „Vokiškumo pergalė prieš žydiškumą“. 1879 m. Marr sukūrė „Antisemitizmo lygą“.

Senovės semitų tautos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]