Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Kitos reikšmės – Sąrašas:Bažnyčios turinčios šv. apaštalo evangelisto Mato titulą.
55°31′26″š. pl. 25°06′03″r. ilg. / 55.5239°š. pl. 25.1007°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Anykščių |
| Savivaldybė | Anykščių rajonas |
| Gyvenvietė | Anykščiai |
| Adresas | Vilniaus g. 8 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1909 m. |
| Stilius | neogotika |
Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – bažnyčia, stovinti Anykščiuose. Tai aukščiausia bažnyčia Lietuvoje (79 m aukščio bokštai, iki I pasaulinio karo buvo 84 m).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji bažnyčia pastatyta XV a. antrojoje pusėje. Anykščių klebonas 1500 m. bylinėjosi su dvaro vietininku dėl dešimtinės iš Kavarsko dvaro. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. XVI a. viduryje Anykščių bažnyčia buvo viena turtingiausių Vilniaus vyskupijoje. Klebonijos valdose būta 100 kiemų. Per 1566 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta.
1671 m. vėl sudegė, iki 1677 m. atstatyta. Anykščių klebonijai 1673 m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Elmininkų palivarkas, Kalvelių, Liudiškių, Medžiuolių, Migonių, Miliūnų, Papiškių, Sipelių kaimai. Kunigo Jono Domininko Lopacinskio (1762–1778 m. Žemaičių vyskupas) ir kunigo Tado Milašiaus rūpesčiu 1757–1768 m. pastatyta bebokštė mūrinė bažnyčia. Ji buvo kryžiaus plano, turėjo 5 altorius ir 2 koplyčias.
1823 m. pastatyta mūrinė varpinė. Anykščių parapijoje 1858–1862 m. ypač propaguota blaivybė. Prekybininkai ir smuklininkai kleboną Ferdinandą Stulginskį dažnai skundė caro valdžiai. F. Stulginskiui 1863 m. pabaigoje atimtas kunigo titulas, dvarininko luomas, konfiskuotas turtas. Jis 8 m. išsiųstas į katorgą (mirė 1892 m. Smolenske). Kunigas J. Kelpša 1864 m. taip pat ištremtas į Sibirą (1871 m. grįžo į Liepoją).
1889 m. parengtas bažnyčios padidinimo projektas. Valdžia neleido jos perstatyti. 1896 m. leidimą davė konsistorija. Nutarta bažnyčios nedidinti, bet statyti naują. 1898 m. patvirtintas Nikolajaus Andrejevo naujos bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 87 090 rb). Klebono Ferdinando Ūselio, vėliau klebono Juozapo Vembrės ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis 1899–1909 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Varpinė nugriauta. Bažnyčią 1914 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.
1908–1914 m. veikė „Saulės“ draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai susprogdino bokštų viršutines dalis. Jos griūdamos sužalojo stogą ir skliautus. 1917 m. pristatyti mediniai bokštai.
Anykščiuose 1922 m. įsteigtas šv. Kryžiaus seserų kongregacijos skyrius, pastatytas vienuolynas (fundatorės – Zosė Jokūbauskaitė ir Zosė Viesčiakaitė; veikė iki 1938). Vienuolyne įrengta koplyčia. Seserys širdietės savo namuose įsteigė pradinę mokyklą. Kilus 1928 m. gaisrui, sudegė didysis altorius, parapijos archyvas. Klebono Juozapo Norvilos iniciatyva atstatyti bokštai, didysis altorius, išdažyta bažnyčia.
Vienas žymiausių Anykščių klebonų buvo daktaras Juozapas Čepėnas (1880–1976), lietuvių spaudos bendradarbis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis suremontavo kleboniją; 1940–1941 ir 1951–1954 m. kalėjo.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia neogotikinė, bazilikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliais. Vidus 3 navų, skliautai kryžminiai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (įrengtos 1982–1988 m., dail. Rimas Idzelis), Anykščių klebonų Ferdinando Ūselio, kanauninko Juozapo Norvilos, Jono Uoginto (1911–1988) ir iš Anykščių parapijos kilusio kunigo Alfonso Gražio (1923–1992) kapai.
Mūrinė keturių aukštų klasicistinė balta varpinė nugriauta statant dabartinę bažnyčią. Pirmojo pasaulinio karo metais sprogdinant bažnyčios bokštus sudužo juose buvę du varpai. Atstačius bokštus pakabinti trys nauji plieniniai varpai, pavadinti šv. Mato, šv. Juozapo ir šv. Jono vardais. Jų svoris 620 kg, 300 kg ir 180 kg.[1] 2020 m. šventoriuje netikėtai atkastas apie 150 kg žalvarinis varpas, manoma, pagamintas XVIII a. Pažeistas, bet su išlikusia dedikacija buvusiam Anykščių klebonui Jonui Lopacinskiui.[2]
1957 m. bažnyčioje pastatytas granitinis A. Baranausko biustas (skulptorius H. Rudzinskas), 1988 m. Kryžiaus kelio stotys (R. Idzelis), 1990 m. liūdinčios Marijos skulptūra ant J. Uoginto kapo (skulptorius R. Kazlauskas), 1992 m. bronzinė skulptūra ant A. Gražio kapo (skulptorius Vladas Vildžiūnas).
2007 m. birželį įrengtas bažnyčios ir bokštų išorės apšvietimas įjungiamas didžiųjų švenčių metu. Pirmą kartą demonstruotas Pasaulio Anykštėnų 5-ojo suvažiavimo ir Miesto šventės metu.
2017–2018 m. žiemą bažnyčios patalpos pradėtos šildyti aplinkai palankia technologija – geoterminio šildymo sistema.
Vargonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčioje pastatyti ir veikia dveji vargonai. 1999 m. įrengti 45 balsų, 3 manualų, 2600 vamzdžių vargonai, tinkami profesionaliosios klasikinės muzikos atlikimui. 1999 m. rugsėjo 25 d., minint bažnyčios 90 metų jubiliejų, vargonus pašventino Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Dovanotas instrumentas į Anykščius atkeliavo iš Anglijos, šv. Laurencijaus baptistų bažnyčios, veikiančios Sauthemptone. Šiai bažnyčiai tokie vargonai buvo per dideli, todėl stovėjo perskirti į dvi dalis. Seniau šie vargonai priklausė katalikams, tačiau bažnyčia buvo perduota baptistų religinei bendruomenei. Sumažėjus parapijiečių, baptistų bažnyčia nebepajėgė išlaikyti galingų vargonų, todėl juos pakeitė elektriniais vargonėliais. Vargonus išmontavo, parvežė į Anykščius ir čia sumontavo meistrai Kornelijus ir Modestas Karnaševičiai. Pasak specialistų, Anykščių angliški vargonai vertinami kaip vieni geriausių Lietuvoje.[3] 1925 m. juos pastatė, 1963 m. perstatė „Kingsgeit Deividson and Co.“ iš Londono.
Iki tol Anykščių bažnyčios balkone nuo 1934 m. stovėję čekų meistro Otto Kratokvilo 6 balsų vargonai buvo perkelti į šventovės priekį, prie šv. Marijos altoriaus.[4] Anksčiau šie vargonai buvo naudoti senojoje Ukmergės bažnyčioje. Vidinėje dangčio pusėje surašytos vargonams dosniausiai aukojusių parapijiečių pavardės.
Apžvalgos aikštelė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2012 m. vasarą viename iš bažnyčios bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Užlipę laiptais su dviem tarpinėmis poilsio aikštelėmis į bokštą, lankytojai pro bažnyčios navas gali pažvelgti į Anykščių apylinkes iš 33 m aukščio.[5] Dešiniajame 79 m aukščio bokšte įrengtą aikštelę galima pasiekti metaliniais laiptais. Į aikštelę veda 186 metaliniai laipteliai. Užkopę į viršų lankytojai atsiduria tiesiai po trimis bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama, tame tarpe šalia stovintis Vyskupo A. Baranausko tiltas, užtvanka. Tarpinėse aikštelėse rengiamos bažnytinio meno ekspozicijos.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčia iš priekio
-
Anykščių bažnyčios fasadas -
Anykščių bažnyčios apšvietimas -
Ąžuolinis altorius 1915 m. (sudegė 1928 m.) -
Šoninė nava, kairėje vyskupo A. Baranausko biustas -
Vaizdas į 1999 m. pastatytus vargonus balkone -
Senieji vargonai, stovintys bažnyčios priekyje -
Varpai ir apžvalgos aikštelė dešiniajame bokšte -
Eksponuojamas 2020 m. šventoriuje iškastas varpas
.jpeg)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Anykščių šv. Mato bažnyčia: vadovas (sud. Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė). – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, 2009. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-580-21-8
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Anykščių parapija. Istorija
- ↑ Bažnyčios šventoriuje atkastas varpas traukia smalsuolius anyksta.lt 2020-10-19 Archyvuota kopija 2020-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Tarptautinis vargonų muzikos festivalis xxiamzius.lt
- ↑ Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vargonai vargonai.lt
- ↑ Paškevičienė, Zina (2012-07-09). „Anykščiuose turistus vilios dar vienas lankytinas objektas“. www.lrt.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-20.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Anykščių parapija Archyvuota kopija 2008-12-20 iš Wayback Machine projekto.