Bazilika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Petro bazilika Vatikane, kurioje pamokslauja Romos Popiežius
Gvadalupės Bazilika Meksikoje
Romos katalikų arkikatedros bazilika Vilniuje

Bazilika – pailgo stačiakampio formos katalikų bažnyčia, dažniausiai trijų navų, kurių vidurinė aukščiausia ir atskirta nuo šoninių kolonomis.[1] Terminu Bazilika taip pat yra vadinama ir popiežiaus suteikiama aukščiausio rango bažnyčių titulas. Didžiosios bazilikos titulą turi 6 bažnyčios: keturios Romoje ir dvi Asyžiuje. Daugiau nei 1500 svarbiausių bažnyčių pasaulyje turi mažosios bazilikos titulą.

Istorija ir architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bazilikos tipo bažnyčios IV a. dažniausiai buvo kryžiaus, o nuo IX a. – kryžiškojo kupolinio plano. Nuo XI a. bazilikose pradėti mūryti skliautai. Bazilikos gali priklausyti įvairių laikotarpių architektūrai – bizantinei, romaninei, gotikinei, renesansinei, barokinei.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje daugiausia pastatyta barokinių ir istoristinių bazilikų. Mažosios bazilikos titulą Lietuvoje turi aštuonios bažnyčios:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bazilika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 739 psl.