Pereiti prie turinio

Bazilika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Petro bazilika Vatikane, kurioje pamokslauja Romos Popiežius

Bazilika – pailgo stačiakampio formos katalikų bažnyčia, dažniausiai trijų navų, kurių vidurinė aukščiausia ir atskirta nuo šoninių kolonomis.[1]

Bazilikos tipo bažnyčios IV a. dažniausiai buvo kryžiaus, o nuo IX a. – kryžiškojo kupolinio plano. Nuo XI a. bazilikose pradėti mūryti skliautai. Bazilikos gali priklausyti įvairių laikotarpių architektūrai – bizantinei, romaninei, gotikinei, renesansinei, barokinei.

Terminu Bazilika taip pat yra vadinama ir popiežiaus suteikiamas aukščiausio rango bažnyčių titulas, ir tos bažnyčios nebūtinai turi architektūrinę bazilikos kompoziciją. 2020 m. pabaigoje 1881 pasaulio katalikų bažnyčių turėjo bazilikos titulą. Iš jų Afrikoje buvo 24, Amerikose - 418, Azijoje - 71, Okeanijoje - 8, o likusios - Europoje.[2]

Dauguma pasaulio bazilikų yra mažosios bazilikos. Tačiau nedidelė dalis turi kitą titulą:

Gvadalupės Bazilika Meksikoje
Romos katalikų arkikatedros bazilika Vilniuje

Lietuvoje daugiausia pastatyta barokinių ir istoristinių bazilikų. Mažosios bazilikos titulą Lietuvoje turi aštuonios bažnyčios:

  1. Bazilika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 739 psl.
  2. "Basilicas in the World". GCatholic.org. 2019. Retrieved 12 December 2019.