Antanas Kurilavičius
| Antanas Kurilavičius | |
|---|---|
| Visas vardas | Antanas Kurilavičius |
| Gimė | 1876 m. liepos 1 d. Dubas (dab. Varėnos rajono savivaldybė), Rusijos imperija |
| Mirė | 1954 m. birželio 18 d. (77 metai) Gardinas, Baltarusijos TSR |
| Palaidotas (-a) | Ratnyčia |
| Veikla | katalikų dvasininkas |
| Alma mater | |
 Vikiteka |
Antanas Kurilavičius |
Antanas Kurilavičius (lenk. Antoni Kuryłłowicz, rus. Антоний Куриллович, liet. Kurlovičius, Kurilovičius, Kurlavičius, 1876 m. liepos 1 d. Dube – 1954 m. birželio 11 d. Gardine) – kunigas ir visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1876 m. Dube (Ratnyčios parapijoje) Martyno ir Barboros Kurilovičių šeimoje[1]. 1895 m. pirmą kartą bandė stoti, o nuo 1896 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje. 1900 m. įšventintas į kunigus, dirbo Šnipiškėse vikaru Šv. Rapolo bažnyčioje[2], kurioje iki 1904 m. atliko kapitalinį remontą[3]. 1906 m. vyskupo sprendimu buvo išsiųstas studijuoti teologijos ir filosofijos į Katalikiškąjį institutą Paryžiuje (Institut catholique de Paris). Apgynęs darbą „Tautų teisė karo metu moraliniu požiūriu“ gavo scholastinės filosofijos magistro vardą.
1909 m. tapo parapijos kunigu Senuosiuose Trakuose, nuo 1910 m. kovo mėn. ėjo Gardino Šv. Kryžiaus atradimo (bernardinų) parapijos klebono pareigas. Tuo pat metu ėjo prefekto pareigas Gardino vidurinėse mokyklose, ilgus metus buvo Gardino miesto tarybos pirmininku, Gardino Bernardinų mokyklos direktoriumi.
1939 m. A. Kurlavičius paskirtas Vilniaus katedros kapitulos garbės kanauninku.
Antrojo pasaulinio karo metu Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupui Romualdui Jałbrzykowskiui pasitraukus į Balstogę, čia įkurtas arkivyskupijos administracijos centras. Arkivyskupas rezidavimo Balstogėje metu Lietuvoje ir Baltarusijoje generalvikarais paskyrė: Vilniuje – arkivyskupą Mečislovą Reinį, Gardine – kunigą A. Kurilavičių, Lydoje – kunigą Hipolitą Bojaruniec, Gluboke – kunigą Antonijų Zienkevičių[4].
1942 m. su kitais Vilniaus arkivyskupijos kunigais areštuotas hitlerininkų, į laisvę paleistas po kelių mėnesių.
Po karo ėmėsi apgriautos Gardino Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios rekonstrukcijos. Buvo kviečiamas išvykti į Lenkiją, bet iki gyvenimo pabaigos liko gyventi Gardine[5].
Mirė 1954 m. birželio 18 d. Gardine (Baltarusija), palaidotas šeimos kape Ratnyčioje (dab. Druskininkai).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ratnyčios bažnyčios krikšto metrikų knyga. 1876 metai, 105 įrašas, https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CSM1-K7T9-F?i=211&cat=2321956
- ↑ Правление Виленской Семинарии, 1900 // Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. F342-4676
- ↑ Lubaradzki, Michał. Ks. Antoni Kuryłłowicz (1876–1954) // Białostocczyzna. – 1998, nr 2, p. 143–146, https://pbc.biaman.pl/dlibra/publication/40727/edition/39327/content
- ↑ Krahel, Tadeusz. Od Wileńskiej do Białostockiej archidiecezji i metropolii // Rocznik Teologii Katolickiej. – T. 6 (2007), p. 149–157, https://bazhum.muzhp.pl/media/files/Rocznik_Teologii_Katolickiej/Rocznik_Teologii_Katolickiej-r2007-t6/Rocznik_Teologii_Katolickiej-r2007-t6-s149-157/Rocznik_Teologii_Katolickiej-r2007-t6-s149-157.pdf
- ↑ Lubaradzki, Michał… p. 145, https://pbc.biaman.pl/dlibra/publication/40727/edition/39327/content