Andrius Vaišnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Andrius Vaišnys
Vaisnys.jpg
Gimė 1963 m. liepos 17 d. (59 metai)
Vilnius
Veikla žurnalistas, istorikas
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos profesorius
Alma mater Vilniaus universitetas

Andrius Vaišnys (g. 1963 m. liepos 17 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, Vilniaus universiteto profesorius, 20072017 m. buvęs VU Komunikacijos fakulteto dekanas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė žurnalistikos studijas. 2003 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918 – 1940“.

Nuo 1989 m. VU Istorijos fakulteto Spaudos žurnalistikos katedros, nuo 1991 m. Komunikacijos fakulteto (KF) Žurnalistikos instituto mokslo darbuotojas, dėstytojas.

19931996 m. Varšuvoje dirbo vertėju Lietuvos ir Lenkijos oficialiuose dvišaliuose politikos, teisės, ekonomikos delegacijų susitikimuose.

19972006 m. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyriaus vadovas ir Seimo spaudos tarnybos vadovas.

2006–2008 m. VU KF Žurnalistikos instituto direktorius. 2007–2017 m. ėjo VU Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.

2003–2016 m. buvo Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretorius.[1][2]

Iki 2018 m. buvo Vilniaus universiteto Kultūros centro Plėtros tarybos pirmininkas.

20112020 m. – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Mokslo tarybos pirmininkas. Nuo 2020 m. spalio mėn. – LNB Komunikacijos ir informacijos mokslų departamento direktorius. Nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. ėjo LNB generalinio direktoriaus pavaduotojo mokslui ir strateginei plėtrai pareigas ir parengė LNB mokslo veiklos (2021 - 2023) planą[3], mokslo periodikos leidybos principus.

Akademinė ir mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VU KF profesorius. Tyrinėja valstybės ir spaudos (žiniasklaidos) santykius, valstybinės propagandos raidą. Šiomis temomis Vilniaus universitete skaito žurnalistikos teorijos (iki 2017 m.), politinės komunikacijos, žurnalistikos istorijos, reklamos (iki 2003 m.), kritikos teorijų (iki 2010 m.) paskaitas.[4] Būdamas VU KF dekanu, inicijavo naujos studijų programos - Kūrybos komunikacijos parengimą VU.[5] Rengia mokslininkus, dalyvauja disertacijų gynimo komisijose, vadovauja podoktoranto stažuotėms. Disertacijas sėkmingai apgynė: Valius Venckūnas (LDK paveldo dalybų naratyvai Lietuvos ir Baltarusijos politinėje komunikacijoje XXI a. pradžioje): VU, 2021 m. kovo 30 d.); Mantas Bražiūnas (Žurnalistikos laukas okupuotoje Lietuvoje 1940–1944): VU, 2017; Džina Donauskaitė. (Žiniasklaidos vaidmuo skurdo mažinimo politikoje: Lietuvos interneto dienraščių 2008 m. ekonominės krizės metu atvejis): VU, 2015; Aurelija Vernickaitė (Parlamentarų informacinė elgsena ir ją lemiantys veiksniai): VU, 2014.

1993 – 1996 m. stažavosi Varšuvos universiteto Žurnalistikos ir politikos mokslų fakultete; to paties universiteto baltistikos ir žurnalistikos studentams skaitė paskaitas Lietuvos kultūros ir politikos istorijos (1918–1940) tema, vedė seminarus.

A. Vaišnys Universiteto eisenoje (2015)

Nuo 2004 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamo mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ mokslinis redaktorius, parengęs šio žurnalo koncepciją; nuo 2009 m. – tarptautinės redakcinės kolegijos pirmininkas.[6]

Nuo 2008 m. – inicijuoto Vilniaus universiteto mokslo žurnalo „Journalism Research“ tarptautinės redakcinės kolegijos pirmininkas.[7]

Mokslo žurnalo  „Kultura – Media – Teologia“ (Varšuvos kardinolo Stefano Vyšinskio universitetas) mokslinės kolegijos narys.[8]

2015 - 2016 m. Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto REP-15111 „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“, dalyvis; nuo 2016 m. mėn. iki projekto pabaigos - šio projekto vadovas.

2019 m. sausio mėn. - 2019 m. lapkričio mėn. – Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos sklaidos projekto P-LIP-19-35 „Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990“, narys, vadovas.

Mokslo interesai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žurnalistikos istorija (žurnalistikos kaita teoriniu ir praktiniu aspektais);
  • Informacinė ir kultūros politika (žiniasklaidos ir valstybės santykiai);
  • Politikos komunikacija (parlamento veiksnys);
  • Parlamentarizmo raida ir problemos;
  • Kultūros politika (lituanistikos veiksnys)

Valstybės tarnybos veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. ir 2002 m. parengė ir įgyvendino Seimo viešųjų ryšių strategiją „Atviras parlamentas“.[9][10]

2003 - 2016 m. – Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo (nuo 2005 m. - Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo) komisijos visuomeninis sekretorius (sudarė Spaudos atgavimo 100-mečio (2003–2004), Mokslo draugijos 100-mečio, Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečio (2005), Maironio sukakties (2012) ir Kristijono Donelaičio 300-ųjų minėjimo metinių (2007–2014) programas, parengė jų įgyvendinimo planus.

2017–2019 m. – Lietuvos medijų tarybos, sudarytos Kultūros ministro įsakymu, narys.[11]

Valstybei reikšmingų minėjimų ekspertų komisijos narys (Kultūros ministro 2018-04-16 įsakymas ĮV-358 ir 2021-01-13 ĮV-29[12]).

Vyriausiosios rinkimų komisijos narys (paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. XIV-320, Respublikos Prezidento teikimu).[13]

Žurnalistinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaudoje bendradarbiauja nuo 1986 m. 19881989 m. redagavo mokomąjį laikraštį „Universiteto žurnalistas“, 19891990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus tarybos laikraščio „Vilniaus balsas“ redaktoriaus pavaduotojas. 19931996 m. gyvendamas Varšuvoje bendradarbiavo dienraštyje „Lietuvos rytas“, žurnale „Kultūros barai“, „Katalikų pasaulis“ ir Lenkijos radijuje; paskelbė publikacijų apie Lenkijos tarptautinę ir vidaus politiką, kultūros reiškinius, interviu su žymiais Lenkijos visuomenės veikėjais.[14]

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slapyvardžiu rašo publicistikos ir grožinę literatūrą, bendradarbiauja ir teikia komentarus Delfi.lt.

Nuo 2004 m. įdiegė metų renginio, skirto reikšmingam istoriniam ir politiniam lituanistikos įvykiui ar asmenybei paminėti ir Kalbos premijai įteikti, tradiciją.[15] Iš pradžių rengė šiuos metų vakarus konsultuodamas režisierius ir scenaristus. Nuo 2007 m. iki 2017 m. bendradarbiavo su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu kaip autorinių scenarijų autorius. Scenarijai rašyti remiantis archyviniais dokumentiniais ir mokslo šaltiniais.

2008 m. parašė libretą Algirdo Martinaičio operai „Pasaulio dangoraižis“ (skirtą Vinco Kudirkos idėjai apie laisvą Lietuvos visuomenę), premjera įvyko 2009 m. kovo 11 d.

Autorinių renginių scenarijai (spektaklių - kalbos vakarų tradicija):

• 2017 m. – „Keturių sakinių viršukalnė“, renginys 100-mečio Valstybės kūrėjams – Vilniaus konferencijos dalyviams ir Lietuvos Tarybai pagerbti. Dialogai iš protokolų ir kitų dokumentų. Rež. Vytenis Pauliukaitis (Valdovų rūmai, 2017-12-01).

• 2016 m. – „...jeigu ne Tėvynė, iš kurios gavote vardą?..“ Politinės istorijos spektaklis dedikuotas Petrui SKARGAI – pamokslininkui, Universiteto rektoriui, valdovų patarėjui paminėti. Rež. Vytenis Pauliukaitis (Valdovų rūmuose).

• 2015 m. – „Proteggere le nostre frontiere“, arba Pasisveikinimas su Tėvyne", skirtas Mykolo Kleopo Oginskio metams, rež. Vytenis Pauliukaitis (Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje).

• 2013 m. „Vivat Republica!“, skirta Lietuvos Seimo institucijos 500-osioms metinėms paminėti (Lietuvos nacionalinė filharmonija), rež. Vytenis Pauliukaitis. Vaižganto monologas (Andrius Vaišnys).

• 2011 m. „Muziejų metus atverkime!“, skirta Seimo nutarimu paskelbtiems Muziejų metams pasitikti ir Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukakčiai paminėti (Vilniaus Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2010 m. „Gyvenimo gramatika – tarp skausmų į laisvę“, skirta Jono Jablonskio 150-mečiui paminėti (Vilniaus Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2009 m. „Kalba Mažoji Lietuva“, skirta Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimo programai (2010–2014) pateikti (Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2008 m. „Lietuva mano“, Vinco Kudirkos 150-mečiui paminėti (Nacionaliniame operos ir baleto teatre), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2007 m. „Gyvybės medis“, Felicijos Bortkevičienės atminimui (Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės monografijos:

  • Žurnalistikos potvynis: Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990. Vaga, 2020. 480 p., iliustr. – ISBN 978-5-415-02583-1
  • Gražinos Ručytės PIANISSIMO: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais. Vaga, 2019. 238 p., iliustr. ISBN: 978-5-415-02562-6
  • Vieši Seimo ryšiai su visuomene. Monografija. Vilniaus universitetas, 2014.
  • Spaudos ir valstybės santykiai. V.: 1999. II leid., iliustr.

Skyriai mokslinėse monografijose:

  • Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos. Autoriai: Buinauskas Darius, Garbačiauskaitė-Budrienė Monika, Jastramskis Mažvydas, Kasčiūnas Laurynas, Keršanskas Vytautas,  Kojala Linas, Legatas Šarūnas, Vaišnys Andrius. Vilnius, 2016 (el. leid.). 284 p. (Vaišnys A. orig. tekstai: p. p. 90–109, 109–119, 255–273; kitur –  mokslinis knygos redagavimas, papildymas ir patikslinimas);
  • Partija prieš / už žiniasklaidą, arba kai kurie politikos komunikacijos istoriniai ir aktualieji aspektai (p. 9–25). Žiniasklaidos atskaitingumas ir žurnalisto atsakomybė (sud. Jolanta Mažylė). Vilnius: „Petro ofsetas“, 2016. 224 p. iliustr.

Recenzuoti moksliniai straipsniai:

  • Lithuania’s demarcation of information from Poland’s Solidarity in 1980-1981. In: Studia Medioznawcze, 2021, t. 22, Nr. 2;
  • Transformation of Communist Media Content and Public Space According to the Discourse ‘39Pact: Exiting the “Labyrinth” as an Act of Communication. Informacijos mokslai, 2020, No.90;
  • Rusijos propagandos praktika daro įtaką teoriniam komunikacijos modeliui. Informacijos mokslai, 2016, nr. 76, p. 7–24;
  • Lituanistika – kultūros politikos dalis įstatymų leidėjo akiratyje. Lituanistika ir kultūros politika (2003–2013). Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014, p. 12–38;
  • The Parliament's Public Relations in Terms of Political Journalism. Journalism Research, 2013, No. 6, p. 63–89.

Šaltiniotyros ir tekstologijos darbai:

  • Naujosios Romuvos fotografija: įvaizdis, menas, reklama. Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2008. 290 p.;
  • Naujosios Romuvos fotografija: dokumentas, organizacija, žurnalistika. Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2007. 316 p.;
  • Tėvynės sargas. Redakciniai straipsniai. Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius, 2006. – 228 p., iliustr.

Svarbiausi pastaruoju laikotarpiu tarptautinėse mokslinėse konferencijose skaityti pranešimai:

  • Sovietų Sąjungos Komunistų partija (SSKP) ir permainos Vidurio ir Rytų Europoje. Žodžio laisvės transformacija 1987–1990. Tarptautinė konferencija The Left in Central and Eastern Europe towards the transformation 1989–1990. Varšuvos universiteto Žurnalistikos institutas, 2015 m. gruodžio 2 d.
  • The Transformation of the Communist Media Model: Journalism, Power and Values in the season of 1987/1988. The 2nd Riga Readings in Social Sciences: Baltic Sea Region: One Hundred Years On. Latvijas universitate, November 22-23, 2018.
  • Medijų politika ir žurnalistikos realybė: kelios išvados apie žiniasklaidos ištvermę pandemijoje. Tarptautinė mokslinė konferencija Political Leadership in a Parliamentary Democracy. Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 2021 m. lapkričio 24 d.

Kiti darbai:

  • Komunikacijos ir informacijos politika. Studijų programa. Vilniaus universitetas, 2005. – 72 p.;
  • Žurnalistikos studijų įvado programa. Vilniaus universitetas, 2002. – 16 p.;
  • Lietuvos Seimas: Iliustruota parlamento istorija (XX a.). Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius: Valstybės žinios, 2001. – 111 p.: iliustr.
Grožinė literatūra:
  • Himno istorija vaikams. Iliustr. Romantas Rolia. Vilnius, 2015;
  • Konstitucijos istorija vaikams. Iliustr. Agnes Indre. Vilnius, 2003.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2003-11-11 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX-1811 dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo
  2. 2015-11-12 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XII-2016 dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. Sausio 28 d. nutarimo Nr. IX-1338 „Dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo
  3. 2021–2023 m. Mokslo tiriamosios veiklos planas Nuoroda tikrinta 2022-05-09
  4. Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos. – Vilnius, 1997. – 3 psl.
  5. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bakalauro studijų programos „Kūrybos komunikacija“ interneto svetainė / Nuoroda tikrinta 2022-04-22
  6. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ redakcinės kolegijos sąrašas / Nuoroda tikrinta 2022-02-11
  7. Vilniaus universiteto mokslo žurnalo „Žurnalistikos tyrimai“ redakcinės kolegijos sąrašas / Nuoroda tikrinta 2022-02-11
  8. Varšuvos kardinolo Stefano Vyšinskio universiteto mokslo žurnalo  „Kultura – Media – Teologia“ redakcinės kolegijos sąrašas / Nuoroda tikrinta 2022-05-10
  9. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 9, Byla Nr. 901 (1997–2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su visuomene strategija)
  10. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 9, Byla Nr. 902 (2000–2005 m. Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su visuomene strategija)
  11. 2018-12-17 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-976 dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. ĮV-1051 „Dėl Kultūros ministerijos Medijų tarybos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo
  12. 2021-01-13 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-29 dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. ĮV-358 „Dėl valstybei reikšmingų minėjimų ekspertų komisijos sudarymo“ pakeitimo
  13. 2021-05-08 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIV-320 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo
  14. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 542 psl.
  15. Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos skiriamos Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos interneto svetainė / Nuoroda tikrinta 2022-04-22