Andrius Vaišnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Andrius Vaišnys
Vaisnys.jpg
Gimė: 1963 m. liepos 17 d. (56 metai)
Veikla: žurnalistas, pedagogas
Alma mater: Vilniaus universitetas

Andrius Vaišnys (g. 1963 m. liepos 17 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, Vilniaus universiteto profesorius, 2007–2017 m. buvęs VU Komunikacijos fakulteto dekanas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė žurnalistikos studijas. 2003 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918–1940“.

Nuo 1989 m. VU Istorijos fakulteto Spaudos žurnalistikos katedros, nuo 1991 m. Komunikacijos fakulteto (KF) Žurnalistikos instituto mokslo darbuotojas, dėstytojas. 1993–1996 m. Varšuvoje dirbo vertėju Lietuvos ir Lenkijos oficialiuose dvišaliuose politikos, teisės, ekonomikos delegacijų susitikimuose. 19972006 m. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyriaus vadovas. 2006-2008 m. VU KF Žurnalistikos instituto direktorius. 20072017 m. ėjo VU Komunikacijos fakulteto dekano pareigas. Nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. buvo Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretorius. Nuo 2011 m. – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas. Vilniaus universiteto Kultūros centro Plėtros tarybos pirmininkas.

Mokslinė, pedagoginė, vadybos ir visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbdamas Seimo kanceliarijoje parengė Seimo ryšių su visuomene strategiją (patvirtintą Seimo kanclerio 1998 m.), kurios pagrindinis principas - parlamento atvirumas. Nauja dokumento redakcija parengta 2002 m. Sukūrė Seimo rūmų istorinės aplinkos interjero koncepciją, surinkdamas istoriografinę medžiagą Lietuvos archyvuose ir iš dalies koncepciją įgyvendino 1999 - 2005 m. (Seimo I - Kovo 11-osios) rūmuose, pasiūlęs nespalvotą, dokumentinį istorinio įvykio fotografinį pasakojimą.

VU Komunikacijos fakulteto profesorius. Tyrinėja valstybės ir spaudos (žiniasklaidos) santykius, valstybinės propagandos raidą. Šiuo istorinio ir aktualaus konflikto aspektu Vilniaus universitete skaito žurnalistikos teorijos, politinės komunikacijos, žurnalistikos istorijos, reklamos (iki 2003), kritikos teorijos paskaitas.

2017 m. jo teikimu VU Komunikacijos fakulteto taryba, gavusi mokslininkų grupių paraiškas, veikusiuose fakulteto institutuose įkūrė katedras, todėl Žurnalistikos institute buvo patvirtintos 3 katedros: Politinės komunikacijos, Retorikos, Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų.

Sėkmingai vadovavo 3 komunikacijos ir informacijos krypties (žurnalistikos/medijų šakos) doktorantams - Aurelijai Vernickaitei (apgynė 2014), Džinai Donauskaitei (2015), Mantui Bražiūnui (2017).

Nuo 2008 m. - inicijuoto Vilniaus universiteto mokslo žurnalo „Žurnalistikos tyrimai/Journalism Research“ tarptautinės redakcinės kolegijos pirmininkas. [1] 1993–1996 m. stažavosi Varšuvos universiteto Žurnalistikos ir politikos mokslų fakultete; to paties universiteto baltistikos ir žurnalistikos studentams skaitė paskaitas Lietuvos kultūros ir politikos istorijos (1918–1940) tema, vedė seminarus. Nuo 2004 m. mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ mokslinis redaktorius, nuo 2009 m. – redakcinės kolegijos pirmininkas. [2] Nuo 2006 m. – VU žurnalistikos bakalauro studijų programos vadovas, 2006-2008 – ir VU žurnalistikos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkas; 2006–2007 m. vadovavo VU darbo grupėms iš esmės atnaujinant šias studijų programas (įgyvendinamas nuo 2007-09-01). Parengė kūrybos pramonės specialistams rengti skirtą studijų programą Kūrybos komunikacija; 2012-09-01 - 2014-07-01 buvo VU Kūrybos komunikacijos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas.

Lietuvos medijų tarybos, sudarytos Kultūros ministro įsakymu, narys.

Darbas Spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo ir Lituanistikos įprasminimo komisijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko prof. dr. Rolando Pavilionio sprendimu tapo Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos (pirm. Artūras Paulauskas, Česlovas Juršėnas) sekretoriumi (iki tol dirbo komisijose, rengdamas trumpalaikes Steigiamojo Seimo 90-mečio (pirm. Vytautas Landsbergis) ir Konstitucijos sukakčių minėjimo (pirm. Artūras Paulauskas) programas). Minėtos sukakties programa, aprėpusi Lietuvą ir užsienio šalis, struktūriškai (įskaitant investicinius projektus) tapo plati, todėl Seimo nutarimu komisijos veiklą nuo 2004 m. nutarta tęsti suteikiant jai naują, sekretoriaus pasiūlytą pavadinimą. Būdamas Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretoriumi (pirm. Česlovas Juršėnas, Česlovas Vytautas Stankevičius, Irena Degutienė) ir dirbdamas visuomeniniais pagrindais sudarė ne tik Spaudos atgavimo 100-mečio (2003-2004), bet ir kitas, tiek mažos imties, kaip Mokslo draugijos 100-mečio, Vilniaus Didžiojo Seimo 100-mečio (2005), ir didelės imties - kaip Maironio sukakties (2012) ir Kristijono Donelaičio 300-ųjų minėjimo metinių (2007 - 2014) programų struktūras, pateikė idėjų bei sprendimų, kaip jas įgyvendinti. Šie pasiūlymai buvo pagrįsti lituanistikos naujumo ir tarptautiškumo principais. (In: Lituanistika ir kultūros politika: parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita. Martyno Mažvydo biblioteka, 2014). Sukūrė svetainę Lituanistika.lt , skirtą Komisijos veiklos kronikai (iki 2016) pateikti; inicijavo įžymių asmenybių, įvykių įprasminimą bei įamžinimą pasiūlydamas vietas naujiems vietovardžiams suteikti: Kazio Škirpos alėja Vilniuje (1998), Konstitucijos prospektas Vilniuje (2002), Steigiamojo Seimo aikštė Kaune (2005), Antano Tumėno gatvė Vilniuje (2005), paminklinis įrašas Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečiui priešais Nacionalinę filharmoniją Vilniuje (2004), paminklinė lenta Martyno Kuktos (,,Vasario 16-osios" akto) spaustuvei įamžinti (2006, Totorių g. 20, Vilnius), paminklinė lenta Vilniaus konferencijos 90-mečiui (2007, Basanavičiaus g.13, Vilnius), kt. Komisijos nariu buvo iki 2016 m.

Žurnalistinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaudoje bendradarbiauja nuo 1986 m. 1988-1989 m. redagavo mokomąjį laikraštį „Universiteto žurnalistas“, 1989-1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus tarybos laikraščio „Vilniaus balsas“ redaktoriaus pavaduotojas. 19931996 m. gyvendamas Varšuvoje bendradarbiavo dienraštyje „Lietuvos rytas“, žurnale „Kultūros barai“, „Katalikų pasaulis“ ir Lenkijos radijuje; paskelbė publikacijų apie Lenkijos tarptautinę ir vidaus politiką, kultūros reiškinius, interviu su žymiais Lenkijos visuomenės veikėjais. [3] Pastaraisiais metais bendradarbiauja su naujienų laikraščiu Delfi.lt.

Kita kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slapyvardžiu rašo publicistikos ir grožinę literatūrą.

2008 m. parašė libretą Algirdo Martinaičio operai „Pasaulio dangoraižis“ (skirtą Vinco Kudirkos idėjai apie laisvą Lietuvos visuomenę), premjera įvyko 2009 m. kovo 11 d.

Kalbos vakarų tradicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2004 m. įdiegė metų renginio, skirto reikšmingam istoriniam ir politiniam lituanistikos įvykiui ar asmenybei paminėti ir Kalbos premijai įteikti, tradiciją. Iš pradžių rengė šiuos metų vakarus konsultuodamas režisierius ir scenaristus, nuo 2007 m. bendradarbiauja su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu kaip scenarijų autorius. Scenarijus rašomas remiantis dokumentiniais šaltiniais.

  • „Keturių sakinių viršukalnė“ – renginys 100-mečio Valstybės kūrėjams – Vilniaus konferencijos dalyviams ir Lietuvos Tarybai pagerbti. Dialogai iš protokolų ir kitų dokumentų. Rež. Vytenis Pauliukaitis (Valdovų rūmai, 2017 m. gruodžio 1 d.).
  • „...jeigu ne Tėvynė, iš kurios gavote vardą?..“ – politinės istorijos spektaklis, dedikuotas Petrui Skargai – pamokslininkui, Universiteto rektoriui, valdovų patarėjui paminėti. Rež. Vytenis Pauliukaitis (Valdovų rūmuose).
  • „Proteggere le nostre frontiere“, arba Pasisveikinimas su Tėvyne“, skirtas Mykolo Kleopo Oginskio metams, rež. Vytenis Pauliukaitis (Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, 2015 m.).
  • „Vivat Republica!“, skirta Lietuvos Seimo institucijos 500-osioms metinėms paminėti (Lietuvos nacionalinė filharmonija), rež. Vytenis Pauliukaitis, 2013 m.
  • „Muziejų metus atverkime!“, skirta Seimo nutarimu paskelbtiems Muziejų metams pasitikti ir Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukakčiai paminėti (Vilniaus Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis, 2011 m.
  • „Gyvenimo gramatika – tarp skausmų į laisvę“, skirta Jono Jablonskio 150-mečiui paminėti (Vilniaus Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis, 2010 m.
  • „Kalba Mažoji Lietuva“, skirta Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimo programai (2010–2014) pateikti (Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), rež. Vytenis Pauliukaitis, 2009 m.
  • „Lietuva mano“, Vinco Kudirkos 150-mečiui paminėti (Nacionaliniame operos ir baleto teatre), rež. Vytenis Pauliukaitis, 2008 m.
  • „Gyvybės medis“, Felicijos Bortkevičienės atminimui (Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis, 2007 m.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos. Autoriai: Buinauskas Darius, Garbačiauskaitė-Budrienė Monika, Jastramskis Mažvydas, Kasčiūnas Laurynas, Keršanskas Vytautas,  Kojala Linas, Legatas Šarūnas, VAIŠNYS Andrius. Vilnius, 2016 (el. leid.). 284 p. (Vaišnys A. orig. tekstai: p. p. 90–109, 109–119, 255–273; kitur –  mokslinis knygos redagavimas, papildymas ir patikslinimas).
  • Rusijos propagandos praktika daro įtaką teoriniam komunikacijos modeliui. Informacijos mokslai, 2016. Nr. 76.
  • Vieši Seimo ryšiai su visuomene. Monografija. Vilniaus universitetas, 2014.
  • Naujosios Romuvos fotografija. T. 1-2, Vilnius, 2007, 2008,
  • Komunikacijos ir informacijos politika. Studijų programa. Vilniaus universitetas, 2005. – 72 p.
  • Žurnalistikos studijų įvado programa. Vilniaus universitetas, 2002. – 16 p.
  • Spaudos ir valstybės santykiai. V.:1999. II leid., iliustr.
  • Lietuvos Seimas: Iliustruota parlamento istorija (XX a.). Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius: Valstybės žinios, 2001. – 111 p.: iliustr.
  • Tėvynės sargas. Redakciniai straipsniai. Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius, 2006. – 228 p., iliustr.

GROŽINĖ LITERATŪRA

  • Himno istorija vaikams. Iliustr. Romantas Rolia. Vilnius, 2015.
  • Konstitucijos istorija vaikams. Iliustr. Agnes Indre. Vilnius, 2003.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. journalism.vu.lt
  2. parlamentostudijos.lt
  3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 542 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]