Venclovas Agripa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Venclovas Agripa
Agryppa POL COA.svg
Herbas "Agryppa"
Gimė: 1525 m.
Mirė: 1597 m. (~72 metai)
Tėvai: Venclovas Mikalojaitis (Mykolas Lietuvis)
Veikla: vienas iš grožinės literatūros Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje pradininkų
Alma mater: 1552 m. Leipcigo, Krokuvos, Vitenbergo universitetai

Venclovas Agripa (g. apie 1525 m. – m. 1597 m.) – vienas iš grožinės literatūros Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje pradininkų. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sekretoriaus Venclovo Mikalojaičio (Mykolo Lietuvio) sūnus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1545–1552 m. studijavo Leipcigo, Krokuvos, Vitenbergo universitetuose. Nuo 1563 m. LDK sekretorius, nuo 1566 m. Livonijos lauko raštininkas, nuo 1575 m. LDK raštininkas, nuo 1586 m. Minsko, nuo 1590 m. Smolensko pilininkas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė 1553 m. Vitenberge išleistą Oratio funebris de illustrissimi principis et domini, domini Iohannis Radzivili Oliciae et Nesvisii ducis, vita et morte („Gedulinga kalba apie šviesiausiojo didiko ir pono Jono Radvilos, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio, gyvenimą ir mirtį“), į lenkų k. išvertė 1588 Vilniuje pasirodžiusį J. Brenco pamokslų rinkinį Ewanielia od Jana swiętego Apostoła y Ewanielisty napisana („Šventojo Jono, Apaštalo ir Evangelininko, parašytoji Evangelija“). Spėjama Agripą esant kai kurių XVI a. II pusėje Vilniuje išėjusių anoniminių kūrinių autoriumi.

Reikšmingiausias Venclovo Agripos veikalas – Gedulinga kalba, kurioje vaizduojamas idealus žmogus – Radvila, iškeliamas jo dievobaimingumas ir patriotizmas, išsilavinimas ir dorybingumas, pabrėžiama mokslų ir menų svarba žmogui ugdyti, aukštinama LDK galybė ir istorija, papasakota savita lietuvių kilmės iš romėnų legenda. Gedulinga kalba laikytina pirmuoju išspausdintu lietuvio parašytu grožinės literatūros kūriniu. Joje pastebimos sąsajos su Mikalojaus Daukšos „Postilės“ (1599 m.) mintimis: „Juk jis gimė garsiausioje lietuvių tautoje, apie kurią kai kurie žmonės šiuose kraštuose, netoli nuo savo gimtųjų lizdų nukeliavę, turi kitokią nuomonę, tačiau aš galiu tvirtinti, kad ši tauta ir klimato švelnumu, ir žemės derlingumu, ir būtinų gėrybių gausumu, ir žmonių papročiais, talentais, dorybėmis nenusileidžia jokiai Europos tautai” (vertė R. Dambrauskaitė).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Edmundas Antanas Rimša. Venclovas Agripa ir jo giminė. (1. Kilmė ir pirmtakai), Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1986, t. 1 (94), p. 63–75.
  • Edmundas Antanas Rimša. Venclovas Agripa ir jo giminė. (2. Agripų giminė), Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1986, t. 2(95), p. 72–83.


Politinis postas
Prieš tai:
Mykolas Haraburda
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Minsko kaštelionas

1586-1590
Po to:
Martynas Stravinskis
Prieš tai:
Eustachijus Serafimas Tiškevičius
POL województwo smoleńskie IRP COA.svg
Smolensko kaštelionas

15901597
Po to:
Vaclovas Šemeta
Prieš tai:
Janas Firlejus
Coat of Arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth.svg
ATR seimo maršalka

1574
Po to:
Stanislovas Šafraniecas