Amintoras
Amintoras（sen. gr. Ἀμύντωρ) – graikų mitologijos personažas; pasak Homero, buvęs Ormeno iš Eleono (Tesalija) sūnus. Autolikas įsibrovęs į jo namą ir pavogęs nuostabųjį šalmą; vėliau šalmas atitekęs Merionui, šis jį dėvėjęs per Trojos karą.[1]
Amintoras susilaukęs Krantoro, Euaemono, Astidamėjos ir Foiniko. Pastarasis buvęs Amintoro prakeiktas ir išvytas už tai, kad motinos Kleobulės ar Hipodamėjos pakurstytas neteisėtai santykiavęs su tėvo meiluže. Apolodoras mini, kad Amintoras apakinęs savo sūnų Foiniką; Amintoras buvęs Ormenijo karalius, jį užmušęs Heraklis. Tai šis padaręs dėl to, kad Amintoras nedavęs jam kelio per savo valdas ir dukters Astidamėjos rankos.[1]
Anot Ovidijaus, Amintoras dalyvavęs Kalidono šerno medžioklėje; jis buvęs dolopų karalius. Amintorą nugalėjęs Pelėjas, įkaitu jam Amintoras davęs sūnų Krantorą.[1]
