Aleksanoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aleksanoras (sen. gr. Ἀλεξάνωρ) – graikų mitologijos personažas, Machaono sūnus, dievo Asklepijo anūkas. Titanėje (Sikione) seneliui jis pastatydinęs šventyklą.[1] Aplink ją būta buveinių, skirtų atvykusiems prašyti dievo pagalbos.[2] Čia garbintas ir pats Aleksanoras, jam aukota, tačiau tik po saulėlydžio.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Schmitz, Leonhard (1867). „Alexanor“. In William Smith (red.). Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. 1. Boston: Little, Brown and Company. p. 128.
  2. Leake, William Martin (1830). Travels in the Morea. J. Murray. pp. 377.
  3. Pauzanijas, 2.23.4, 11.6 [1]