Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
56°17′17″š. pl. 21°41′35″r. ilg. / 56.2881°š. pl. 21.6930°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Telšių |
Dekanatas | Skuodo |
Savivaldybė | Skuodo rajonas |
Gyvenvietė | Aleksandrija (Skuodas) |
Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1865 m. |
Stilius | istorizmas |
Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Aleksandrijos kaime, prie kelio 170 Mažeikiai–Skuodas . Istoristinė, turi romaninės ir klasicistinės architektūros bruožų. Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus parapija rugsėjo 14 d. švenčia savo titulinius atlaidus (keliamus į sekmadienį).[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Truikinų kaime 1778 m. kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės. Kaimas pavadintas Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos).
1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. 1864 m. statyba uždrausta; pavyko gauti leidimą užbaigti bažnyčią. Taip tuometiniame Truikinų kaime, vietoje medinės koplyčios, tikintieji savo jėgomis 1864 m. pastatė naują akmeninę bažnyčią.[2]
1918 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Ji buvo Skuodo parapijos filija. Klebonas Konstantinas Petrikas (1911–1985) 1947–1955 m. kalintas; palaidotas šventoriuje.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia istoristinė, turi romaninės ir klasicistinės architektūros bruožų, stačiakampio plano, su apside, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Bažnyčios pastatas sumūrytas iš akmenų. Akmenų dekoro fone ryškūs ir kontrastingi baltai tinkuoti piliastrai, pastatą skaidantys vertikaliai. Kiek neįprasta angų forma sudaryta iš trijų dalių lango, kurio viršus užbaigiamas pusapskritiminėmis arkomis. Bažnyčios bokštas stačiakampis, dviejų tarpsnių. Jo viršų vainikuoja skardinis, šalmo pavidalo stogas su ažūriniu kryžiumi.
Bažnyčia halinė, trinavė. Vidaus erdvę į tris dalis skaido keturi masyvūs pilioriai, laikantys plokščių lubų perdangą. Visos navos vienodo aukščio, tik vidurinė iš jų platesnė už šonines. Lubų ir sienų baltą foną paįvairina sieninė tapyba, kurioje dominuoja gelsvos, žalsvos ir rausvos spalvų deriniai. Įrengti penki altoriai.
Bažnyčioje yra saugomų kultūros vertybių: pagrindiniame altoriuje stovinčios šv. Petro ir Povilo skulptūros, kairiojo šoninio altoriaus šv. Barboros paveikslas, dešiniojo šoninio altoriaus Nukryžiuotojo ir šv. Pranciškaus paveikslai.[2] Bažnyčioje kabo ir jos statytojo Ignaco Stankūno portretas.
Lauke, prie galinės sienos įtaisyta antkapinė plokštė 1814 m. (MDCCCXIV) mirusiam altaristai Simonui Lopacinskiui, Simono Daukanto vadintam gimine ir geradariu, jo rūpesčiu įrengtas antkapis.[3]
Vargonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčioje esantys vargonai dar geros būklės, bet jiems reikia remonto, restauracijos, nes sunku išgauti sudėtingesnes melodijas.[4] Datuojami 1850 m. Jiems suteiktas registrinio objekto statusas.[5] Gamybos data matoma paties instrumento puošyboje, be to, remiamasi stilistiniais vargonų ypatumais. Vargonai čia atkelti iš kitur (nenustatyta), nes bažnyčia pastatyta vėliau. Griežykla yra kairėje vargonų pusėje. Dumplės lygiagretinės, neoriginalios. Išlikusios kai kurios autentiškos dalys: dalis vamzdžių, oro skirstymo dėžė, mechanika. 1933 m. vargonus remontavo meistras A. Kaminskas, 1952 m. – meistras Varpiotas.[6] Remontuojant vargonus, rankinės dumplės buvo pakeistos, kad oras būtų pučiamas pasitelkus elektros energiją.
Vargonų prospekto klasicistinė keturių langų kompozicija atkartoja vėlyvojo baroko tipo prospektus. Į šį modelį taip pat panašūs vargonai įrengti Volpos (blrs. Воўпа) katalikų bažnyčioje Baltarusijoje (XIX a. pr.). Vargonų prospektas klasicistinis, trijų bokštų prospekto su centrine aukščiausia dalimi atmaina. Jai taip pat priskiriami kelių kitų XIX a. pradžios Lietuvos bažnyčių vargonų prospektai: Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Pievėnų, Pajieslio, Užvenčio ir Antalieptės.[6]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Atnaujinta bažnyčia
-
Nuo apsidės pusės. Šventorius atlaisvintas nuo medžių
-
Balti piliastrai mūro sieną skaido vertikaliai
-
Vaizdas į vargonų chorą
-
Vargonai atkelti iš kitur (pagaminti anksčiau, nei pastatyta bažnyčia)
-
Vargonuojama senuoju instrumentu
-
Nepriklausomybės 10–mečio paminklas netoli bažnyčios
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus parapija (skuodoparapija.lt)
- ↑ 2,0 2,1 Simona Macevičiūtė.Skuodo krašto kultūros paveldo išteklių panauda tiriamos vietovės turizmo plėtrai. Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Archyvuota kopija 2021-09-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Merkys.Simonas Daukantas Archyvuota kopija 2021-06-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vargonai (Truikinų km) Aleksandrijos bažnyčioje skouds.lt
- ↑ „Vargonai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 6,0 6,1 Istoriniai Lietuvos vargonai. Aleksandrija (buv. Truikinai)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus parapija (dekanato inf.)