Pereiti prie turinio

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Koordinatės: 56°10′01″š. pl. 22°22′46″r. ilg. / 56.1669°š. pl. 22.3794°r. ilg. / 56.1669; 22.3794
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°10′01″š. pl. 22°22′46″r. ilg. / 56.1669°š. pl. 22.3794°r. ilg. / 56.1669; 22.3794

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Bažnyčia 2006 m.
Arkivyskupija Kauno
Vyskupija Telšių
Dekanatas Mažeikių
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė
Gyvenvietė Pievėnai
Adresas F. Važinskio g. 40
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1788 m.
Stilius liaudies architektūra
Klebonas Boleslovas Jonauskas (2025)
Žemėlapis

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pievėnų kaime, Pievio ir Saldupio (kairieji Ventos intakai) vandenskyroje. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Liaudies architektūros paminklas (Nr. 28056).[1]

Bažnyčios šventoriuje augo 19 m aukščio ir 2,6 m skersmens liepa, 1986 m. paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu. Ji turėjo du kamienus, kurie buvo surišti, bet vienas per 1993 m. audrą nulūžo. Po daugkartinių stiprių audrų liepa nulūžo, jos vietoje pastatyta koplytėlė.

Tirkšlių seniūnas Feliksas Važinskis 17761788 m. Pievėnuose pastatė medinę bažnyčią. Jai laikinai iš seniūnijos valdų paskirtas 1 valakas žemės. Iki 1921 m. bažnyčia buvo Tirkšlių parapijos filija.[2] Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.

Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Prie bažnyčios yra dviaukštė varpinė: apatinė dalis sumūryta iš akmenų, viršutinė apkalta stačiomis lentomis, kapinėse – kryžius su koplytėle ir šv. Roko skulptūra (XIX a., 1954 m. atnaujinta). Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Kultūrinė vertė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių ir sargybinių kareivių budėjimas per Velykas.[3][4] 2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velykžydžių drabužiai.

  1. „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 366
  3. Mūsų kaimynai pievėniškiai ir įdomi šv. Velykų nakties budėjimo tradicija kalvotoji.lt
  4. Amoniakas tikintiesiems po nosimis ir „velykžydžiai“: viduramžiška tradicija iki šiol kartojama tik vienoje Lietuvos bažnyčioje 15min.lt