Dumplės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viršūninės dumplės
Dumplių sandara: 1 – oro įėjimas, 2 – vožtuvas, 3 – pūtiklis.
Puodinių dumplių liekanos (iškasena)

Dumplės – rankinis įtaisas orui ugnį pūsti. Naudojamos ugniai įkurti arba degimo temperatūrai pakelti. Buvo vienas svarbesnių kalvio įrankių.

Viršūninės dumplės (vok. Spitz-Blasebalg) yra gerai žinomos bent jau nuo viduramžių, jų variantus naudojo ir senovės romėnai. Šis tipas turi dvi oda sujungtas lenteles su rankenomis, pūtiklį, reikalingas taip pat vienoje lentelių esantis oro vožtuvas.[1]

Nuo seno taip pat buvo naudojamos puodo pavidalo dumplės, kuriose didelio skersmens molinio puodo anga uždengiama oda, kurią galima spaudyti, sukuriant oro srautą. Jos buvo naudojamos metalo lydymui. Vietoje vožtuvo odoje praduriama skylė, kurią dumples naudojantis žmogus ranka uždaro orą pūsdamas ir atveria naujam orui į dumples įtraukti. Į puodą įpilama šiek tiek vandens ar dumblo, kad oda liktų drėgna ir netrūkinėtų.[2]

Kitokios dumplės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orapūtės dumplės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panašūs įtaisai naudojami orui pūsti muzikos instrumentuose, kur reikalingas oro srautas. Dumples turi vargonai, armonika, dūdmaišis, laikrodis su gegute ir pan.

Jungiamosios dumplės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dumplės pavidalo įtaisai naudojami sujungti dalims uždengiant tarpus, kurių dydis keičiasi. Tokios dumplės naudotos ar naudojamos:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ein Spitz-Blasebalg im Eigenbau. die-roemer-online.de
  2. Randi Haaland (2004). Iron smelting a vanishing tradition: ethnographic study of this craft in south-west Ethiopia. Journal of African Archaeology 2(21). researchgate.net