Alantos valsčius
Alantos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Alanta |
![]() | |
Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1861–1915) |
![]() | |
Utenos apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Utenos apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Utenos apskritis (1944–1950) |
Alantos valsčius (arba Aluntos valsčius, rus. Овантская волость, lenk. gmina Owanta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alanta.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1598 m. inventoriuje išvardyti Alantos dvaro valsčiai ir kaimai. Tuo metu valsčiuje buvo:
- Antaliežiai,
- Eivilčiai (dab. Avilčiai),
- Kavoliai,
- Kazleliai (dab. Kazlai),
- Alantos klebono kaimas,
- Krištapiškiai,
- Trumpos (dab. Trumponys),
- Žibėčiai,
- neaiškus vietovardis.
Caro laikais valsčius atkurtas 1861 m. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Skudutiškio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Molėtų rajonui (9 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[1] | 228 | 8443 | 1797 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
229 | 9 apylinkės [2] |
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
---|---|
Alanta | Alantos apylinkė |
Avilčiai | Avilčių apylinkė |
Girsteitiškis | Girsteitiškio apylinkė |
Janonys | Janonių apylinkė |
Mackėnai | Mackėnų apylinkė |
Migiškiai | Migiškių apylinkė |
Spuliai | Spulių apylinkė |
Svobiškis | Svobiškio apylinkė |
Vastapai | Vastapų apylinkė |
Iš viso: | 9 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. buvo 185 gyvenvietės. 1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[4]
- Adomiškiai
- Agotava
- Aklušiai
- Alunta-Pakalnė
- Antaksčiai
- Antaliešiai
- Aponkiškiai
- Aviliai
- Ažubaliai
- Ažuprudžiai
- Ažupiai
- Ažusieniai
- Babilnikai
- Bajorai
- Bareikiai
- Bučiškiai
- Buržiliai
- Cizariškiai
- Deksniai
- Drobiškiai
- Gaigalai
- Gaidanonai
- Galiniai
- Gečiai
- Gegužynia
- Gerstaitiškiai
- Gilužiai
- Glabupka
- Gruodžiai
- Išdiegiai
- Janoniai
- Jaurai
- Jerališkis
- Juodiškiai
- Juotiškiai
- Juozapavas
- Kadariškis
- Kalviai
- Kaniūkai
- Karališkiai
- Kazimieravas
- Kazlai
- Klabiniai
- Kovališkiai
- Kumpai
- Laičiai
- Lieseniai
- Mackėnai
- Maišiakula
- Medeniškiai
- Mygiškiai
- Motiejūnai
- Narušiškiai
- Osepiai
- Otredai
- Paąžuoliai
- Pabarai
- Padvarniai
- Pavirvinčiai
- Petruvka
- Runioniai
- Sikariškiai
- Sikuniai
- Spiečiūnai
- Spuliai
- Šaukiškiai
- Šemetiškiai
- Šilaikėnai
- Šilina
- Šmatiškiai
- Šunakojai
- Švabiškiai
- Tamilupka
- Triberžiai
- Trokai
- Trumponys
- Uncenai
- Upeliškiai
- Vaiksniūnai
- Vastapai
- Verbiškiai
- Zapijuvka
- Žybčiai
- Žygeliškiai
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1873 | Kudoriškis | Teofilius Matulionis, arkivyskupas | 1962 |
1880 | Vastapai | Fabijonas Kemėšis, kunigas, ekonomistas | 1954 |
1900 | Girsteikiškis | Antanas Minkevičius, botanikas | 1998 |
1923 | Jurgiškis | Balys Bratkauskas, aktorius ir režisierius | 1983 |
1929 | Antaliešiai | Adolfas Lasys, statybų technologas | 1996 |
1930 | Juozapava | Vytautas Kaušinis, grafikas | 2009 |
1930 | Runionys | Adolfas Laimutis Telksnys, informatikas | 2022 |
1934 | Laičiai | Antanas Kairys, zootechnikas | 2017 |
1941 | Kaniūkai | Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė, tekstilininkė | |
1943 | Verbiškės | Juozapas Algis Leišis, karininkas | 2019 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 172
- ↑ Alantos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 367 psl.