Alantos valsčius
Jump to navigation
Jump to search
Koordinatės: 55°21′š. pl. 25°17′r. ilg. / 55.35°š. pl. 25.29°r. ilg.
| Alantos valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Administracinis centras | Alanta | |
| 1861–1915 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1919–1950 m. | Utenos apskritis | |
Alantos valsčius (arba Aluntos valsčius; rus. Овантская волость; lenk. gmina Owanta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje. Centras – Alanta.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1598 m. inventoriuje išvardyti Alantos dvaro valsčiai ir kaimai. Tuo metu valsčiuje buvo:
- Antaliežiai,
- Eivilčiai (dab. Avilčiai),
- Kavoliai,
- Kazleliai (dab. Kazlai),
- Alantos klebono kaimas,
- Krištapiškiai,
- Trumpos (dab. Trumponys),
- Žibėčiai,
- neaiškus vietovardis.
Caro laikais valsčius įkurtas 1861 m.
1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Skudutiškio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Molėtų rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 228 | 8443 | 1797 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
229 | 9 apylinkės [2] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkės 1949 m.:[3]
- Aluntos apylinkė
- Avilčių apylinkė
- Girstaitiškio apylinkė
- Janonių apylinkė
- Mackėnų apylinkė
- Mygiškių apylinkė
- Spulių apylinkė
- Svobiškio apylinkė
- Vastapų apylinkė
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. buvo 185 gyvenvietės. 1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[4]
- Adomiškiai
- Agotava
- Aklušiai
- Alunta-Pakalnė
- Antaksčiai
- Antaliešiai
- Aponkiškiai
- Aviliai
- Ažubaliai
- Ažuprudžiai
- Ažupiai
- Ažusieniai
- Babilnikai
- Bajorai
- Bareikiai
- Bučiškiai
- Buržiliai
- Cizariškiai
- Deksniai
- Drobiškiai
- Gaigalai
- Gaidanonai
- Galiniai
- Gečiai
- Gegužynia
- Gerstaitiškiai
- Gilužiai
- Glabupka
- Gruodžiai
- Išdiegiai
- Janoniai
- Jaurai
- Jerališkis
- Juodiškiai
- Juotiškiai
- Juozapavas
- Kadariškis
- Kalviai
- Kaniūkai
- Karališkiai
- Kazimieravas
- Kazlai
- Klabiniai
- Kovališkiai
- Kumpai
- Laičiai
- Lieseniai
- Mackėnai
- Maišiakula
- Medeniškiai
- Mygiškiai
- Motiejūnai
- Narušiškiai
- Osepiai
- Otredai
- Paąžuoliai
- Pabarai
- Padvarniai
- Pavirvinčiai
- Petruvka
- Runioniai
- Sikariškiai
- Sikuniai
- Spiečiūnai
- Spuliai
- Šaukiškiai
- Šemetiškiai
- Šilaikėnai
- Šilina
- Šmatiškiai
- Šunakojai
- Švabiškiai
- Tamilupka
- Triberžiai
- Trokai
- Trumponys
- Uncenai
- Upeliškiai
- Vaiksniūnai
- Vastapai
- Verbiškiai
- Zapijuvka
- Žybčiai
- Žygeliškiai
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1873 | Kudoriškis | Teofilius Matulionis, arkivyskupas | 1962 |
| 1880 | Vastapai | Fabijonas Kemėšis, kunigas, ekonomistas | 1954 |
| 1900 | Girsteikiškis | Antanas Minkevičius, botanikas | 1998 |
| 1923 | Jurgiškis | Balys Bratkauskas, aktorius ir režisierius | 1983 |
| 1929 | Antaliešiai | Adolfas Lasys, statybų technologas | 1996 |
| 1930 | Juozapava | Vytautas Kaušinis, grafikas | 2009 |
| 1934 | Laičiai | Antanas Kairys, zootechnikas | 2017 |
| 1941 | Kaniūkai | Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė, tekstilininkė | |
| 1943 | Verbiškės | Juozapas Algis Leišis, karininkas | 2019 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 172
- ↑ Alantos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 367 psl.