Alantos valsčius
55°21′š. pl. 25°17′r. ilg. / 55.35°š. pl. 25.29°r. ilg.
| Alantos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alanta |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1861–1915) |
 Lenkija | |
| Vilniaus apygarda | Vilniaus apskritis (1919–1920) |
 Lietuva | |
| Utenos apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Utenos apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Utenos apskritis (1944–1950) |
Alantos valsčius (arba Aluntos valsčius, rus. Овантская волость, lenk. gmina Owanta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alanta.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1598 m. inventoriuje išvardyti Alantos dvaro valsčiai ir kaimai. Tuo metu valsčiuje buvo Antaliežiai, Avilčiai, Kavoliai, Kazlai, Alantos klebono kaimas, Krištapiškiai, Trumponys, Žibėčiai ir kt. Caro laikais valsčius atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Skudutiškio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Molėtų rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6671 | 871 kiemas [2] | 8 seniūnijos | 123 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 228 | 8443 | 1797 | 185 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 195 | 9371 | 10 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 229 | 9 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kostas Šeikis, 1932 m.[6]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Alanta | Aluntos seniūnija | Alantos apylinkė |
| Avilčiai | Avilčių seniūnija | Avilčių apylinkė |
| Girsteitiškis | Girsteitiškio seniūnija | Girsteitiškio apylinkė |
| Janonys | Janonių seniūnija | Janonių apylinkė |
| Kaniūkai | Kaniūkų seniūnija | - |
| Mackėnai | Mockėnų seniūnija | Mackėnų apylinkė |
| Migiškiai | Migiškių seniūnija | Migiškių apylinkė |
| Spuliai | Špulių seniūnija | Spulių apylinkė |
| Svobiškis | Švobiškio seniūnija | Svobiškio apylinkė |
| Vastapai | Vastapų seniūnija | Vastapų apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. buvo 185 gyvenvietės. 1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[9]
- Adomiškiai
- Agotava
- Aklušiai
- Alunta-Pakalnė
- Antaksčiai
- Antaliešiai
- Aponkiškiai
- Aviliai
- Ažubaliai
- Ažuprudžiai
- Ažupiai
- Ažusieniai
- Babilnikai
- Bajorai
- Bareikiai
- Bučiškiai
- Buržiliai
- Cizariškiai
- Deksniai
- Drobiškiai
- Gaigalai
- Gaidanonai
- Galiniai
- Gečiai
- Gegužynia
- Gerstaitiškiai
- Gilužiai
- Glabupka
- Gruodžiai
- Išdiegiai
- Janoniai
- Jaurai
- Jerališkis
- Juodiškiai
- Juotiškiai
- Juozapavas
- Kadariškis
- Kalviai
- Kaniūkai
- Karališkiai
- Kazimieravas
- Kazlai
- Klabiniai
- Kovališkiai
- Kumpai
- Laičiai
- Lieseniai
- Mackėnai
- Maišiakula
- Medeniškiai
- Mygiškiai
- Motiejūnai
- Narušiškiai
- Osepiai
- Otredai
- Paąžuoliai
- Pabarai
- Padvarniai
- Pavirvinčiai
- Petruvka
- Runioniai
- Sikariškiai
- Sikuniai
- Spiečiūnai
- Spuliai
- Šaukiškiai
- Šemetiškiai
- Šilaikėnai
- Šilina
- Šmatiškiai
- Šunakojai
- Švabiškiai
- Tamilupka
- Triberžiai
- Trokai
- Trumponys
- Uncenai
- Upeliškiai
- Vaiksniūnai
- Vastapai
- Verbiškiai
- Zapijuvka
- Žybčiai
- Žygeliškiai
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1873 | Kudoriškis | Teofilius Matulionis, arkivyskupas | 1962 |
| 1880 | Vastapai | Fabijonas Kemėšis, kunigas, ekonomistas | 1954 |
| 1900 | Girsteikiškis | Antanas Minkevičius, botanikas | 1998 |
| 1923 | Jurgiškis | Balys Bratkauskas, aktorius ir režisierius | 1983 |
| 1928 | Kaniūkai | Antanas Kraujelis, partizanas | 1965 |
| 1929 | Antaliešiai | Adolfas Lasys, statybų technologas | 1996 |
| 1930 | Juozapava | Vytautas Kaušinis, grafikas | 2009 |
| 1930 | Runionys | Adolfas Laimutis Telksnys, informatikas | 2022 |
| 1934 | Laičiai | Antanas Kairys, zootechnikas | 2017 |
| 1936 | Kaniūkai | Stasys Jurevičius, poetas | 2023 |
| 1940 | Janonys | Anelė Biliūnaitė, muzikos mokytoja, chorvedė | |
| 1941 | Kaniūkai | Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė, tekstilininkė | |
| 1943 | Verbiškės | Juozapas Algis Leišis, karininkas | 2019 |
| 1943 | Laičiai | Vytautas Skripka, poetas | 2013 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 412
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 764 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 770 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 172
- ↑ Alantos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 367 psl.