Alantos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alantos valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alanta
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Utenos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Utenos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Utenos apskritis (1944–1950)

Alantos valsčius (arba Aluntos valsčius, rus. Овантская волость, lenk. gmina Owanta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alanta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1598 m. inventoriuje išvardyti Alantos dvaro valsčiai ir kaimai. Tuo metu valsčiuje buvo:

Caro laikais valsčius atkurtas 1861 m. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Skudutiškio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Molėtų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[1] 228 8443 1797
1949-01-01
(išsamiau)
229 9 apylinkės [2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Alanta Alantos apylinkė
Avilčiai Avilčių apylinkė
Girsteitiškis Girsteitiškio apylinkė
Janonys Janonių apylinkė
Mackėnai Mackėnų apylinkė
Migiškiai Migiškių apylinkė
Spuliai Spulių apylinkė
Svobiškis Svobiškio apylinkė
Vastapai Vastapų apylinkė
Iš viso: 9 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. buvo 185 gyvenvietės. 1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[4]

  • Adomiškiai
  • Agotava
  • Aklušiai
  • Alunta-Pakalnė
  • Antaksčiai
  • Antaliešiai
  • Aponkiškiai
  • Aviliai
  • Ažubaliai
  • Ažuprudžiai
  • Ažupiai
  • Ažusieniai
  • Babilnikai
  • Bajorai
  • Bareikiai
  • Bučiškiai
  • Buržiliai
  • Cizariškiai
  • Deksniai
  • Drobiškiai
  • Gaigalai
  • Gaidanonai
  • Galiniai
  • Gečiai
  • Gegužynia
  • Gerstaitiškiai
  • Gilužiai
  • Glabupka
  • Gruodžiai
  • Išdiegiai
  • Janoniai
  • Jaurai
  • Jerališkis
  • Juodiškiai
  • Juotiškiai
  • Juozapavas
  • Kadariškis
  • Kalviai
  • Kaniūkai
  • Karališkiai
  • Kazimieravas
  • Kazlai
  • Klabiniai
  • Kovališkiai
  • Kumpai
  • Laičiai
  • Lieseniai
  • Mackėnai
  • Maišiakula
  • Medeniškiai
  • Mygiškiai
  • Motiejūnai
  • Narušiškiai
  • Osepiai
  • Otredai
  • Paąžuoliai
  • Pabarai
  • Padvarniai
  • Pavirvinčiai
  • Petruvka
  • Runioniai
  • Sikariškiai
  • Sikuniai
  • Spiečiūnai
  • Spuliai
  • Šaukiškiai
  • Šemetiškiai
  • Šilaikėnai
  • Šilina
  • Šmatiškiai
  • Šunakojai
  • Švabiškiai
  • Tamilupka
  • Triberžiai
  • Trokai
  • Trumponys
  • Uncenai
  • Upeliškiai
  • Vaiksniūnai
  • Vastapai
  • Verbiškiai
  • Zapijuvka
  • Žybčiai
  • Žygeliškiai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1873 Kudoriškis Teofilius Matulionis, arkivyskupas 1962
1880 Vastapai Fabijonas Kemėšis, kunigas, ekonomistas 1954
1900 Girsteikiškis Antanas Minkevičius, botanikas 1998
1923 Jurgiškis Balys Bratkauskas, aktorius ir režisierius 1983
1929 Antaliešiai Adolfas Lasys, statybų technologas 1996
1930 Juozapava Vytautas Kaušinis, grafikas 2009
1930 Runionys Adolfas Laimutis Telksnys, informatikas 2022
1934 Laičiai Antanas Kairys, zootechnikas 2017
1941 Kaniūkai Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė, tekstilininkė
1943 Verbiškės Juozapas Algis Leišis, karininkas 2019

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 172
  4. Alantos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 367 psl.