Avilčių apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°17′š. pl. 25°21′r. ilg. / 55.29°š. pl. 25.35°r. ilg. / 55.29; 25.35

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg   Avilčių apylinkė
Centras Avilčiai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Alantos valsčius
Apskritis Utenos apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Molėtų rajonas (1950–1963)
Sritis Vilniaus sritis
Dabartinė seniūnija
Alantos seniūnija, Balninkų seniūnija

Avilčių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Alantos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Molėtų rajonui.[2] 1954 m. prijungta Girsteitiškio apylinkė, o dalis Avilčių apylinkės prijungta prie Spalio apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Avilčių apylinkė prijungta prie Alantos apylinkės ir Paąžuolių apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
M. Melnikaitės vardo kolūkis ir Aluntos tarybinio ūkio Girstaitiškio skyrius [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
47,93 M. Melnikaitės vardo kolūkis, Aluntos tarybinio ūkio Avilčių skyrius [5] 32 kaimai, 4 vienkiemiai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 172
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 25–26
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 26–27
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 248