Adolfas Lasys
| Adolfas Lasys | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. kovo 9 d. Antaliežiai, Aluntos valsčius |
| Mirė | 1996 m. gruodžio 19 d. (67 metai) Vilnius |
| Veikla | statybinių medžiagų technologas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Alma mater | 1953 m. Kauno politechnikos institutas |
Adolfas Lasys (1929 m. kovo 9 d. Antaliežiuose, Aluntos valsčius – 1996 m. gruodžio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1953–1959 m. dirbo statybinių medžiagų centrinėje laboratorijoje, 1959–1991 m. Naujų statybinių medžiagų instituto (nuo 1965 m. Termoizoliacijos institutas) direktoriaus pavaduotojas, 1991–1993 m. Anhidrito laboratorijos vedėjas; nuo 1973 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1971 m. technikos mokslų kandidatas. 1978–1990 m. Termoizoliacijos instituto tęstinio mokslo darbų rinkinio rusų kalba redakcinės kolegijos pirmininkas.
Mokslo darbų sritys: keramikos, rišamųjų, termoizoliacinių ir akustinių medžiagų gamybos technologija ir tyrimai. Paskelbė mokslinių straipsnių. Daugiau kaip 20 išradimų autorius.[1][2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Putų ir dujų silikatiniai gaminiai, 1959 m.
- Plytų, čerpių ir drenų gamyba, su kitais, 1961 m.
- Bendroji silikatų technologija, su kitais, 1963 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1979 m. LTSR nusipelnęs inžinierius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Adolfas Lasys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 482
- ↑ Antanas Laukaitis. Adolfas Lasys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 545 psl.