Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė (g. 1941 m. kovo 22 d. Kaniūkuose, Aluntos valsčius) – Lietuvos tekstilininkė, viena smulkiosios tekstilės pradininkių Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19651974 m. dirbo Vilniaus modelių namuose dailininke modeliuotoja.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išaudė apie 230 įvairaus formato gobelenų („Žemė žydi“ 1970 m., ciklas „Rytas, Diena, Vakaras, Naktis“ Vilniaus miesto santuokų rūmai, 19811984 m., „Lemtis“ 1988 m., „Praeinantis laikas“ 1997 m., „Pokalbis“ 2000 m.), tarp jų – pagal savo tapybos kompozicijas, sūnaus Aliaus Vogėlos ir anūko Arimanto Vogėlos piešinius. Nuo devintojo dešimtmečio kuria ir objektus (ciklas „Sąsajos“ 1988 m.), instaliacijas („Rūsių gyvenimas“ 1991 m., „Dvi pusės“ 1998 m.). Kūriniuose naudoja netradicines medžiagas – daigintus augalus, džiovintas muses, vorus, žiedlapius, įvairias technikas. Kūrybai būdingas subtilus estetinis jausmas, technologinis meistriškumas, novatoriškumas, gobelenų kompozicijos dažnai abstrakčioje ekspresionizmo stilistikos, ryškaus arba subtilaus achromatinio kolorito. Nuo 1965 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, 19782005 m. surengė, daugiausia Vilniuje, 10 individualių parodų, pelnė įvairių apdovanojimų (Pabaltijo taikomosios dailės trienalės Taline Didysis prizas, 1988 m.). Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus) ir Rusijos muziejai.[1] Plačiau: [1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gražina MarčiukaitytėZinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 230 psl.