Kudoriškis
| Kudoriškis | ||
|---|---|---|
  Kudoriškis |
||
| 55°24′00″š. pl. 25°19′30″r. ilg. / 55.400°š. pl. 25.325°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Anykščių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Skiemonių seniūnija | |
| Gyventojų | 2 | |
 Vikiteka |
Kudoriškis | |
Kudoriškis – viensėdis Anykščių rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Skiemonių, prie kelio 1237 Diktarai–Kudoriškis–Skiemonys . Ribojasi su Voversių, Ožionių, Gurapolio kaimais. Priklauso Skiemonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1863 m. Kudoriškis priklausė Skiemonių filijai, 1863–1926 m. – Alantos (Molėtų raj.) parapijai, nuo 1926 m. iki šiol priklauso Skiemonių parapijai. Kapinių nebuvo.
1923 m. viensėdyje buvo 2 sodybos – 21 gyventojas. Tarpukaryje Kudoriškyje didžiausius žemės plotus valdė Eleonora Katinienė ir Adelė Karvelienė – 53,75 ha žemės. Po Antrojo pasaulinio karo iš Kudoriškio buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys. 1949 m. viensėdis buvo įjungtas į „Kibirkšties“ kolūkį, vėliau iki 1992 m. priklausė Skiemonių kolūkiui, kol šis iširo.
Kudoriškio kaime prie kelio į Remeikius pastatytas monumentas – metalinis kryžius ant postamento, sumūryto iš lauko akmenų. Jis žymi vietą, kur 1945 m. liepos 12 d.išduoti žuvo penki Kirvio būrio partizanai ir jų vadas Bronius Ilgutis (kiti – Jonas Bobelis, Jonas Drazdūnas, Vytautas Grigas, Antanas Grigas, Jonas Juknevičius).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. | Alantos valsčius |
| –1995 m. | Skiemonių apylinkė |
| 1995– | Skiemonių seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1923 m.sur.[2] | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur.[4] | 1989 m.sur.[5] | 2001 m.sur.[6] | 2011 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 21 | 5 | 8 | 0 | 2 | 2 | 2 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Teofilius Matulionis (1873–1962), arkivyskupas, gimęs Kudoriškyje. Gimtinė pažymėta kryžiumi (2000 m.). Paskelbus T. Matulionį palaimintuoju, šis kryžius perkeltas į kitą vietą prie vieškelio, o sodybvietė paženklinta nauja ąžuoline skulptūrine kompozicija su kryžiumi centre (autorius – skulpt. Tauras Česnulevičius, 2017 m.).[8] [9] Šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, informacinis stendas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Kryžius T. Matulioniui -
Kryžius Lietuvos partizanams -
Įrašas ant postamento
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 3,0 3,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ T. Matulionio tėviškėje pašventintas atminimo kryžius Archyvuota kopija 2017-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2017-07-26. Iškilmingai pašventintas kryžius arkivyskupo Teofiliaus Matulionio garbei
- Kudoriškis. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi.