Algirdas Stanaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Stanaitis
Gimė 1934 m. vasario 15 d.
Ąžuolų Būda, Kazlų Rūdos valsčius
Mirė 2023 m. gegužės 7 d. (89 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Kairėnų kapinėse[1]
Sutuoktinis (-ė) Stasė
Vaikai Saulius, Šarūnė
Veikla geografas
Organizacijos Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutas
Vilniaus pedagoginis institutas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas geografijos mokslų daktaras
Alma mater 1958 m. Vilniaus universitetas

Algirdas Jurgis Stanaitis (1934 m. vasario 15 d. Ąžuolų Būdoje, Kazlų Rūdos valsčiuje2023 m. gegužės 7 d. Vilniuje[2]) – Lietuvos geografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Ąžuolų Būdos pradinėje mokykloje, vėliau – Kazlų Rūdos gimnazijoje. 1958 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą. 1958–1962 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute. Nuo 1962 iki 2013 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (VPI) (19922011 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitetas). Nuo 1965 m. docentas, 1989 m. – profesorius, 1985 m. – Lietuvos nusipelnęs dėstytojas.[3]

19651987 m. vadovavo VPI Gamtos ir geografijos fakultetui, 19721982 ir 1987–1992 m. – Geografijos katedrai. 1986–1989 m. Lietuvos geografų draugijos prezidentas, 20052012 m. Gamtos bičiulių asociacijos (GBA) prezidentas. Taip pat buvo LR švietimo ir mokslo ministerijos Lietuvos ir Lenkijos istorijos ir geografijos vadovėlių ekspertų komisijos narys; Lietuvos mokslo ir studijų, Statistikos departamentų, geografijos mokslinių žurnalų ir leidinių komisijų narys, ekspertas.[4]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Stanaičio mokslinis darbas buvo kelių krypčių: iš pradžių skyrė dėmesį ežerų morfometrijai, paleogeografijai, bendrajai limnologijai. Kita svarbi sritis buvo demografijos ir gyventojų geografijos, urbanizacijos ir etnografijos problemos. Vėliau didelį dėmesį skyrė saugomų teritorijų problemoms, ekologiniam švietimui, gamtosaugai, kraštotyrai, Lietuvos istorinei geografijai. Paskelbė apie 500 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ežerai gimsta, bręsta ir miršta, 1969 m. (su A. Garunkščiu)
  • Lietuvos TSR gyventojai, 1973 m. (su P. G. Adliu)
  • Kodėl senka Lietuvos ežerai, 1978 m. (su A. Garunkščiu)
  • Pasaulio gyventojai, 1981 m.
  • Plungė – Babrungo kraštas, 1993 m. (su A. Garunkščiu ir Rimantu Kontvainu)
  • Žemaičių žemė, 1999 m. (su R. Kontvainu ir K. J. Švedu)
  • Lietuvos istorinė geografija, 1998–2002 m. (2 d.)
  • Profesorius Aleksas Garunkštis, 2008 m.
  • Pasaulio gyventojų ir gyvenviečių geografija, 2008 m. (su S. Stanaičiu)
  • Lietuvos gyventojų ir gyvenviečių geografija, 2011 m. (su Jolanta Butkute)
  • Lietuvos istorinė geografija: 1900–1990 m., 2012 m. (su S. Stanaičiu, 3 d.)[2]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2004 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sporto garbės Komandoro ženklas
  • 2009 m. Lietuvos geografų draugijos Kazio Pakšto medalis
  • 2011 m. Lietuvos edukologijos universiteto medalis
  • 2012 m. Č. Kudabos premija[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]