Afganistano karas (nuo 2001)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Afganistano karas (nuo 2001)
Priklauso: dalis Afganistano konflikto ir pasaulinės kovos su terorizmu
Collage of the War in Afghanistan (2001-present).png
Karo akimirkos
Data 2001 m. spalio 7 d. –
Vieta Afganistanas
Rezultatas Konfliktas vis dar vyksta
Konflikto šalys
Koalicija:

Afganistano vėliava Afganistanas


2001 m. invazija:
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Australijos vėliava Australija

Sukilėlių grupės:

2001 m. invazija:
Afganistanas Islamiškasis Afganistano Emyratas
Flag of al-Qaeda.svg al-Qaeda

Vadovai ir kariniai vadai
Jungtinės Amerikos Valstijos Donald Trump
Jungtinė Karalystė David Cameron
Afganistanas Hamid Karzai

Buvę:
Jungtinės Amerikos Valstijos George Walker Bush
Jungtinė Karalystė Tony Blair
Jungtinė Karalystė Gordon Brown

Afganistanas Mohammed Omar
Flag of al-Qaeda.svg Ayman al-Zawahiri
Jalaluddin Haqqani

Buvę:
Flag of al-Qaeda.svg Osama bin Ladenas 

Pajėgos
ISAF 87 207
Afganistano saugumo pajėgos 380 586
Talibanas 25 000
Al-Qaeda 50–100
Hakani 4 000–15 000
Nuostoliai
žuvusiųjų skaičius:
14 846+
sužeistųjų skaičius: 23 500+
~51 000 Afganistane ir 33 000 Pakistane[2]
žuvusiųjų civilių: ~71 000. 47 000 Afganistane ir 24 000 Pakistane (2001 m. – 2021m.)[2]

Afganistano karas prasidėjo NATO pajėgų intervencija į Afganistano pilietinį karą. Tai įvyko netrukus po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų norint sumažinti Al-Qaeda jėgas ir nuversti Talibaną nuo valdžios. Visos koalicinės šalys sudarė Tarptautines saugumo palaikymo pajėgas (ISAF).

JAV prezidentas George W. Bush pareikalavo, jog Talibanas išduotų Osamą bin Ladeną. Pastarieji teigė, jog jo nėra Afganistane ir atsisakė padėti neįrodžius jo įtakos rugsėjo 11 d. atakoms. JAV atsisakė imtis bet kokių derybų ir 2001 m. spalio 7 d. kartu su Didžiąja Britanija pradėjo operaciją „Tvirta laisvė“. Vėliau prie jų prisijungė kitos pajėgos, įskaitant ir NATO.[3]

Talibano valdžios nuvertimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas Afganistane be pertraukos vyko nuo 1978 m. komunistų perversmo. 1996 m. didžiausias teritorijas ir Kabulą užvaldė Talibano grupuotė, kilusi šalies pietuose ir remta Pakistano. 2001 m. Talibanas valdė apie 80−90 % teritorijos. Tarp prieš juos kovojančių grupių stambiausias buvo Šiaurės Aljansas, įsitvirtinęs Afganistano šiaurės rytų kalnuose. Jo vadas Achmadas Šachas Masudas žuvo 2001 m. rugsėjo 9 d., prieš pat „Al Qaeda“ atakas JAV. Amerikiečių generolai įvertino, kad Talibano pajėgos buvo apie 45 tūkst. kareivių. Jų šarvuotoji technika, artilerija daugiausiai buvo užsilikusi iš Sovietų intervencijos ir Pilietinio karo laikų. JAV nusprendė remtis vietinėmis antitalibiškomis pajėgomis, jie suteikė paramos Šiaurės Aljansui ir įvertino, kad smūgių iš oro turėtų pakakti visiškai eliminuoti Talibano aviaciją ir oro gynybos įrangą. 2001 m. spalio 7 d. JAV pradėjo smūgius iš oro, po to vykdė antžeminę operaciją, kurioje dalyvavo tik kiek daugiau nei 3000 karių, tarp jų dauguma JAV kariškių.[4] Lapkritį Šiaurės Aljansas užėmė Mazarį Šarifą ir Kabulą, gruodžio pradžioje užimtas Kandaharas. Pagal gruodžio 5 d. Bonos susitarimą buvo numatyta laikinoji vyriausybė ir prezidentas Hamidas Karzajus. Buvo manoma, kad Osama bin Ladenas slapstosi Tora Bora vietovėje, bet operacija jį sugauti nepavyko, jis paspruko į Pakistaną.[4]

Įvykiai nuvertus Talibano valžią[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koalicinės pajėgos nuvertė Talibaną nuo valdžios ir įsteigė bazes daugumoje šalies miestų. Didelė dalis Al-Qaeda asmenų pabėgo į Pakistaną ir kitas kaimynines šalis. 2002 m. kovą koalicija vykdė operaciją „Anakonda“ Šach-i-kot slėnyje Paktijos provincijoje siekdami atremti talibų įsiveržimą. Po to dažnai vyko tokios operacijos: talibų kovotojai vasarą arba pavasarį siekdavo patekti į Afganistaną iš Pakistano ir surengti atakas, o koalicinės pajėgos siekdavo užblokuoti jų prasiveržimus. JAV karių pajėgos tolydžio didėjo: 2002 m. sausį Afganistane buvo 4100 JAV kariškių, 2004 m. sausį jų skaičius išaugo iki 13500, o 2008 m. sausį jų buvo 27000.[4]

NATO sąjungininkų pagalba JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV siekė, kad operacijoje dalyvautų daugiau šalių ir jos prisiimtų daugiau karo naštos. 2006 m. oficialiai operacijoms pradėjo vadovauti NATO, tačiau daugelis sąjungininkų siuntė karius su įvairiais apribojimais dėl jų dalyvavimo tiesioginiuose susirėmimuose.

Tolesni karo veiksmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talibai rado rėmėjų tarp Afganistano-Pakistano pasienio puštūnų, pradėjo keistis situacija pačiame Afganistane. Buvę sąjungininkai, mudžahedų vadai Gulbudinas Hekmatijaras ir Džalaludinas Hakanis prisijungė prie opozicijos prieš H. Karzajaus vyriausybę.[4]Opozicijos augimą lėmė gentiniai prieštaravimai ir bandymai apriboti opiumo gamybą, kurio Afganistanas gamino daugiausia visame pasaulyje.

Koalicijos pajėgos turėjo du pagrindinius uždavinius: garantuoti saugumą ir stabilumą socialiniam ir ekonominiam Afganistano vystymuisi ir paruošti Afganistano nacionalinę armiją (ANA). Pastarąjį tikslą sunku buvo įgyvendinti dėl resursų trūkumo 2003 m. JAV pradėjus karą Irake. Armiją skaldė etniniai kareivių skirtumai ir korupcija. Nepasitikėjimas H. Karzajaus vyriausybe irgi didėjo dėl korupcijos, o smūgiai iš oro, per kuriuos žuvo civilių gyventojų, kėlė nepasitenkinimą užsienio kariškiais. Sukilėliai pradėjo naudoti anksčiau jiems nebūdingus savižudžių išpuolius.[4] 2008 m. rinkimų kampanijoje JAV prezidentas Barakas Obama žadėjo išvesti kariuomenę iš Afganistano, tačiau Talibano kovotojams užėmus dar daugiau provincijų, kariškių skaičių padidino iki 33 tūkstančių.[4]

Bin Ladeno nužudymas ir įvykiai po to[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gegužės 2 d. JAV specialiųjų pajėgų kariai Pakistano Abotabado mieste atliko specialią operaciją, kurios metu buvo nukautas Osama bin Ladenas. Maždaug po trijų savaičių NATO lyderiai susitarė dėl visų savo pajėgų išvedimo iš Afganistano plano. Padedant JT prasidėjo taikos derybos tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano.[5] 2013 m. duomenimis, vykstant šiam konfliktui žuvo beveik 20 000 civilių ir beveik 15 000 ISAF koalicijos karių.[6] 2014 m. B. Obama paskelbė apie kariškių išvedimą. Operacija „Tvirta laisvė“ oficialiai užbaigta 2014 m. gruodžio 31 d., bet po to Afganistane liko 13000 NATO kariškių, tarp jų 9000 amerikiečių.[4]

2014 m. viduryje Pakistanas surengė didelę karinę operaciją prieš maištininkų kovotojus Pakistano šiaurės vakaruose. Dėl to į Afganistaną plūstelėjo daug kovotojų iš Pakistano, kuriam Afganistano armija nebuvo pasiruošusi. 2015 m. pabaigoje Talibanas valdė apie 10 % Afganistano teritorijos. Be to, atsirado Islamo valstybės kovotojų, kurių skaičius augo. Jie kovojo tiek prieš vyriausybines ir NATO pajėgas, tiek prieš talibus ir Al Qaeda. 2016 m. vertinta, kad Afganistane iš viso buvo 50000−60000 kovotojų. Užsienio koalicija paskelbė, kad per 2001−2015 m. žuvo 3512 jų kariškių.[4]

Taikos susitarimas ir užsienio karių išvedimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 metais pradėtos tiesioginės JAV ir Talibano taikos derybos  ilgą laiką vyko sunkiai, tačiau 2020 m. sausio mėnesį Talibanas paskelbė jog susitarimo projektas jau parengtas.[7] 2020 m. vasario 29 dieną JAV ir Jalibano derybininkai pasirašė susitarimą dėl taikos. Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės įsipareigojo per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visas savo pajėgas, jei Talibanas laikysis susitarimo sąlygų (įsipareigojimas neleisti  teroristinėms organizacijoms "Al Qaeda" ir "Islamo valstybė" naudotis Afganistano teritorija išpuoliams užsienyje rengti).[7] Abi pusės susitarimu įsipareigojo apsikeisti  penkiais tūkstančiais Talibano ir tūkstančiu  Afganistano pajėgų  belaisvių. [7]

JAV ir jų sąjungininkių karių išvedimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. balandžio 14 dieną prezidentas Joe Bidenas paskelbė, jog iki 20 rugsėjo 11-osios išpuolių metinių iš Afganistano pasitraukia visi Jungtinių Valstijų, NATO sąjungininkų ir kitų partnerių kariai.[8]

Iš prezidento kalbos "Mes atvykome į Afganistaną dėl siaubingos rugsėjo 11 atakos, įvykusios prieš 20 metų, tačiau tai negali paaiškinti kodėl turėtumėme ten likti 2021 m. [...] Mes įvykdėme teisingumą Bin Ladenui prieš dešimtmetį, tačiau toliau pasilikome Afganistane. Nuo tada mūsų priežastys likti  šalyje tapo vis labiau neaiškios.[...]"[8]

Jungtinės Valstijos ir toliau remia taikos derybas tarp Talibano ir Afganistano valdžios. Tačiau derybos yra sustojusios ar net nutrauktos. Talibano atstovas pranešė, jog nedalyvaus jokiose derybose "kol užsienio pajėgos visiškai nepasitrauks iš mūsų tėvynės". [8] Jungtinės valstijos toliau teikia karinę pagalbą Afganistano gynybos ir saugumo pajėgoms, taip pat tęsia humanitarinį darbą šalyje.[8]

Karo kaina ir nuostoliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak 2021 balandžio 16 d. paskelbtos Brauno universiteto Vatsono instituto analizės, du dešimtmečius trukęs Afganistano karas Jungtinėms Valstijoms kainavo apie 2,3 trilijono JAV dolerių (apie 10% 2018 m. JAV BVP) ir suma vis dar auga. Į ataskaitą įtraukta tiek operacijų Afganistane, tiek su karu susijusių operacijų Pakistane kaina.[2]

Ataskaita taip pat pažymi, kad dėl šio karo Afganistane ir Pakistane mirė apie 241 tūkstantis žmonių. Karas pareikalavo 2400 JAV karių, keturių tūkstančių samdinių ir daugiau nei tūkstančio sąjungininkų karių gyvybių. 66-69 tūkstančiai Afganistano nacionalinės kariuomenės karių ir policijos, taip pat 9000 Pakistano karių ir policijos tapo karo aukomis.[2]

Žuvo daugiau nei 51 000 Talibano ir kt. teroristinių organizacijų kovotojų Afganistane ir 33 000 Pakistane.[2]

Kare žuvo daugiau nei 71 tūkst. civilių - beveik 47 000 Afganistane ir 24 000 Pakistane. 140 žurnalistų ir 550 humanitarinių darbuotojų taip pat tapo karo aukomis.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]