Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė
Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė | |
---|---|
1925 m. | |
Gimė | 1895 m. sausio 15 d. Baidotai, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
Mirė | 1962 m. balandžio 25 d. (63 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Tėvas | Kazimieras Nezabitauskis |
Motina | Karolina Danilavičiūtė-Nezabitauskienė |
Sutuoktinis (-ė) | Paulius Galaunė |
Vaikai | Dievainis Galaunė, Dalia Galaunytė-Kaupienė-Augūnienė |
Veikla | dainininkė, muzikos mokytoja, dirigentė |
Vikiteka | Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė |
Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (1895 m. sausio 15 (naujuoju stiliumi – 28) d.[1] Baidotuose, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija – 1962 m. balandžio 25 d. Kaune) – Lietuvos dainininkė (kolaratūrinis sopranas), muzikos mokytoja, dirigentė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdama 11 metų pradėjo giedoti Salantų parapijos chore. 1908 m. Skuodo keturklasėje gimnazijoje ėmė reikštis solo dainavimu. 1912–1914 m. mokėsi Kauno „Saulės“ mokytojų seminarijoje, dalyvavo meninėje veikloje. 1914–1918 m. mokėsi Maskvos filharmonijos draugijos muzikos ir dramos mokyklos dramos vaidybos skyriuje (dėst. V. Uspenskis, operos klasei vadovavo V. Tiutiunikas, dramos kursą dėstė V. Nemirovičius-Dančenko ir Konstantinas Stanislavskis). Studijų metais dalyvavo lietuvių koncertuose, etnografiniuose tautų koncertuose atstovaudavo lietuviams.[2]
1918 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir kuriam laikui apsistojo Vilniuje. Su pianiste Aleksandra Dirvianskaite ir kompozitorium Juozu Tallat-Kelpša ėmė rengti vakarus-koncertus Kaune ir Vilniuje, taip pat Žemaitijos miestuose ir miesteliuose. 1919 m. sausio 12 d. ištekėjo už dailininko ir dailėtyrininko Pauliaus Galaunės (1890–1988). Tų pačių metų pavasarį apsigyveno Kaune. Aktyviai įsijungė į Lietuvių meno kūrėjų draugijos organizuotą muzikos sekcijos veiklą, su kitais muzikais ėmėsi operos organizavimo darbo.
1920–1931 m. Valstybės teatro solistė. 1920 m. gruodžio 31 d. pirmajame Džiuzepės Verdi operos „Traviata“ spektaklyje atliko Violetos vaidmenį. Valstybės teatre sukūrė daugiau kaip 25 klasikinių operų pagrindinius vaidmenis (iš jų 16 premjerų) ir turėjo apie 1200 viešų pasirodymų operoje ir koncertų salėse. Rašė recenzijas apie Valstybės teatro operų spektaklius „Lietuvos aide“ ir kitur. Dalyvavo Kauno radiofono koncertų programose. Kelis kartus važiavo į Paryžių, kur po 3-4 mėnesius gilino vokalo studijas (pedagogė Franciose-Jeanne Schütz-Litvinne ir kt.). Aktyviai dalyvavo Lietuvių-prancūzų draugijos veikloje, 1937 m. apdovanota Prancūzijos ordinu.
1931–1940 m. dėstė muziką ir dainavimą Šv. Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių gimnazijoje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. A. Galaunienė reiškėsi ir kaip dirigentė – 1933 m. birželio 5 d. Petro Vileišio aikštėje Kaune LKM draugijos kongreso metu dirigavo 1500 dalyvių moterų chorui ir orkestrui. 1933 m. vasarą Palangoje dirigavo skaučių surengtame koncerte Baden-Povelui pagerbti. 1939 m. gegužės 8 d. Valstybės teatre dirigavo lietuviškų gimnazijų jungtiniam moterų chorui. 1940 m. vasarą Kauno sporto halėje surengtoje mokyklinių chorų šventėje dirigavo 2000 dainininkų jungtiniam chorui. 1940–1942 m. dėstė Kauno muzikos kursuose.
1945–1947 m. vėl dainavo Kauno valstybiniame operos ir baleto teatre. Nuo 1947 m. Kauno konservatorijos, 1949–1950 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos solinio ir ansamblinio dainavimo dėstytoja. 1949–1953 m. Lietuvos aklųjų draugijos Kauno skyriaus solinio dainavimo mokytoja, buvo daugelio solistų mėgėjų konsultantė ir globėja. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.[3][4]
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1962 m. Petrašiūnų kapinėse pagal P. Galaunės projektą pastatytas antkapinis paminklas
- 1990 m. sausio 25 d. atidengta memorialinė lenta (skulpt. Stasys Žirgulis)
- 1995 m. gruodžio 14 d. A. ir P. Galaunių namuose Kaune (Vydūno al. 2) atidarytas muziejus [5][6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Salantų Romos katalikų bažnyčios krikšto metrikų knyga. 1893-1898 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas.– F. 1517, ap. 1, b. 11. – L. 54
- ↑ http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas/44-kretingos-personaliju-zinynas/685-kpz-nezabitauskaite-galauniene-adele Archyvuota kopija 2014-05-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
- ↑ Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 565
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GALAUNIEN%CB-NEZABITAUSKAIT%CB%20ADEL%CB Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.muziejai.lt/kaunas/galauniu_namai.htm