1536 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 2 d. – Petras Skarga, SJ, LDK visuomenės veikėjas, jėzuitas, hagiografas, rašytojas, polemikas, teologas, kontrreformacijos kovotojas (m. 1612 m.).
Nedatuota
- Jonas Bretkūnas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas (m. 1602 m.).
- Merkelis Giedraitis, iš Giedraičių giminės kilęs kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas (m. 1609 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 2 d. – Tojotomi Hidejoši, Sengoku laikotarpio daimis, kuris suvienijo Japoniją. Tojotomi Hidejoši buvo savo pono Odos Nobunagos įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį. Jo valdymas dažnai vadinamas Momojama laikotarpiu pagal jo pilį. Tojotomi Hidejoši atsimenamas dėl daugybės pradėtų kultūrinių tradicijų, pvz.: jis leido tik samurajams nešiotis ginklus. Hidejoši laikomas antruoju iš Japonijos "vienytojų"[1] (m. 1598 m.).
- Vasario 24 d. – Klemensas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1592 m. sausio 30 d. iki mirties (m. 1605 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liepos 11 d. – Erazmas Deziderijus Roterdamietis, nyderlandų dvasininkas, vienas garsiausių humanistų, filosofas bei teologijos mokslų daktaras. Tikrieji vardas ir pavardė – Gerhardas Gerhadsas (g. 1469 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Gonsalas Gereras, jūreivis, pirmasis europietis, ispanas, tapęs ikikolumbinės majų civilizacijos nariu ir susilaukęs pirmųjų istorijoje metisų vaikų (indėniškos kilmės palikuonių) (g. 1470 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Richard Holmes, The World Atlas of Warfare: Military Innovations that Changed the Course of History, Viking Press 1988. p. 68.