Žitomyras (arba Žytomyras[1], ukr.Житомир) – Ukrainos miestas, srities administracinis centras. Miestas yra šalies šiaurės vakaruose prie Teterivo upės, 130 km į vakarus nuo Kijevo. Geležinkelių ir plentų mazgas (Mozyriaus–Vinycios geležinkelis, Kijevo–Lvovo, Minsko–Vinycios plentai), oro uostas. Miestas yra apsuptas senų miškų, jame yra daug parkų bei aikščių. Vystoma mašinų gamybos, maisto, tekstilės, chemijos, baldų pramonė.
Veikia Žemės ūkio ir ekologijos (įkurtas 1922 m.), technologijos universitetai, pedagoginis institutas, kraštotyros (įkurtas 1865 m.), kosmonautikos ir kiti muziejai, paveikslų galerija, muzikinis dramos, lėlių teatrai, filharmonija. Yra Šv. Sofijos katedra (pastatyta 1737–1751 m.), jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas (1751–1766 m.), Šv. Mykolo cerkvė (1856), sinagoga, vyskupo rūmai (abu XIX a.), botanikos sodas.
Įkurtas IX a.[2] Istoriniuose šaltiniuose Žitomyras pirmą kartą paminėtas 1240 m. LDK kunigaikštis Gediminas 1320 prijungė jį prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1444 m. suteiktos miesto teisės. Po 1569 m. Liublino unijos atiduotas Lenkijai, gavo privilegiją du kartus per metus rengti muges, čia rinkdavosi seimeliai. 1667–1793 m. Kijevo vaivadijos centras, pilies ir žemės teismų buveinė. 1648 m. miestas nusiaubtas kazokų ir totorių. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 m. atiteko Rusijai. 1804–1917 m. Voluinės gubernijos centras. 1918 m. 01–03 čia rezidavo Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybė. Nuo 1937 m. srities centras.[3]
_.jpg)
Ukraina
Vikiteka.svg)
