Žutautų miško paminklas partizanams
| Žutautų miško paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Žutautų miško paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Aukštis | 1,68 m | ||
| Naudotas | Pastatytas 2019 m. | ||
Žutautų-Kačaičių paminklas partizanams – tipinis atminimo ženklas Kačaičiuose žuvusiems Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti. Stovi pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 1,12 km į vakarus nuo rajoninio kelio 2222 Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena ir 0,47 km į šiaurės rytus nuo Kartenalės I upelio, Žutautų miško vakariniame pakraštyje.
Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atminimo ženklas tipinis, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje pavidalo, suklijuotas iš dviejų statmenų šlifuotų stambiagrūdžio granito plokščių, apačioje įtvirtintas į apskritą betoninį cokolį ir įbetonuotas žemėje.
Priekinėje (šiaurės rytinėje) pusėje akmenyje iškaltas tekstas: „KAČAIČIŲ KAIME / 1949 02 11 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / BUGANTO KUOPOS / PARTIZANAI // BŪRIO VADAS / VLADAS LUKAUSKIS / PRUTENIS / G. 1920 M. // VYTAUTAS ANTANAS / LUKAUSKIS / PLIENAS / G. 1929 M. / NEATPAŽINTAS PARTIZANAS“. Užrašas paryškintas bronzos spalvos dažais.
Paminklo aukštis – 1,68 m, sienelių plotis – 27,5–32,5 cm, cokolio skersmuo – 50 cm.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gavę informaciją iš slaptojo informatoriaus apie Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus Kačaičių kaimo apylinkėse besislapstančius partizanus, penkiolika MGB Kartenos valsčiaus poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko karių 1948 m. vasario 11 d. Alksnos miške šalia Kartenalės I upelio apsupo žeminę, kurioje slėpėsi trys Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto (Kartenos) kuopos partizanai.[1]
Partizanams atsisakius pasiduoti, į slėptuvę baudėjai įmetė tris surištas granatas, nuo kurių kovotojai žuvo.[2] Kūnus ištraukus, atpažinti buvo būrio vadas Vladas Lukauskis-Prutenis (gim. 1920 m. Žutautuose) ir jo jaunesnysis brolis Vytautas Antanas Lukauskis-Plienas (gim. 1929 m. Žutautuose). Trečiojo partizano kūnas buvo smarkiai subjaurotas sprogimo, todėl liko neatpažintas.[3] Visų žuvusiųjų palaikai buvo parvežti į MGB Kartenos valsčiaus poskyrį ir netrukus užkasti kieme.[4]
Žuvusiųjų vardai 1990 m. įamžinti Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti, o 2019 m. netoli žuvimo vietos Žutautų miške Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos iniciatyva pastatytas tipinis atminimo ženklas (autorius – dizaineris Romas Navickas).[5] Žuvimo vieta yra į pietvakarius, prie Kartenalės I upelio.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1179. – L. 48–49. – B. 1181. – L. 105. – Ap. 58, b. 19568/3 (baudžiamosios bylos priedas). – L. 2–16
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys. – 1966 m. liepos 30 d. – P. 3
Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2016. – P. 99–100, 134 - ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė Edita Jankauskienė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 196, Nr. 49-2
Juozapas Antanas Viluckas. Okupacijų metai ir rezistencinis judėjimas. Rezistentų atminties įamžinimas. – Kartena. 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 287 - ↑ Kartenos valsčiaus partizanai (sąrašas). – Parengė Juozapas Antanas Viluckas. – Kartena. 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 198–199
- ↑ 2019 metų darbo ataskaita. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. – Vilnius, 2020. – L. 50, Nr. 10