Žovkvos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 50°03′26″ š. pl. 23°58′10″ r. ilg. / 50.05722°š. pl. 23.96944°r. ilg. / 50.05722; 23.96944

Bažnyčios vaizdas

Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčia ir Kristaus Gimimo vienuolynas (ukr. Церква Пресвятого Серця Христового і монастир Різдва Христового) – graikų katalikų apeigų šventovė ir bazilijonams priklausantis vienuolynas Vakarų Ukrainoje: Lvovo srities Žovkvos rajono administraciniame centre Žovkvoje. Įeina į Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Sokalio–Žovkvos vyskupiją. Renesanso stiliaus su ekletikos elementais architektūros paminklas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1612 m. Karūnos didysis etmonas Stanislovas Žolkievskis savo pavaldiniams stačiatikiams fundavo naujos medinės Švč. Jėzaus Širdes bažnyčios statybą. 1682 m. Lietuvos–Lenkijos valstybės valdovas Jonas Sobieskis Lvovo unitų metropolito prašymu Žovkvoje įkurdino vienuolius bazilijonus. Po kelerių metų vienuoliai pradėjo statyti naują bažnyčią ir mūryti vienuolyno pastatus. Baiminantis turkų puolimo, 1691 m. į vienuolyną iš Moldavijos buvo atvežtos stačiatikių šventojo Ivano iš Sučavos (rumun. Sfântul Ioan cel Nou) relikvijos. 1784 m., kai Moldavijos dalis įėjo į Habsburgų monarchijos sudėtį, relikvijos grąžintos į Sučavą. Šiuo metu vienuolyne saugomos ankstyvųjų krikščionių veikėjo Šv. Partenijaus relikvijos.

XVII a. prie bažnyčios įkurta ikonų tapybos mokykla, jai vadovavo žymus dailininkas Ivanas Rutkovičius (šio menininko bažnyčiai sukurtas ikonostasas dabartiniais laikais yra nuolatinėje Nacionalinio Šeptickio muziejaus ekspozicijoje Lvove). 1753 m. vienuolynui suteiktas archimandrijos titulas, 1770 m. iškilo varpinė.

XIX a. pr. šventovės būklė buvo prasta, ji degė ir 1833 m. buvo perstatyta neobizantiniu stiliumi. Šio amžiaus pabagoje įsteigta vienuolyno spaustuvė, 1897 m. pradėtas leisti krikščioniškas žurnalas „Misioner“. 1903 m. buvo švenčiama Magdeburgo teisių suteikimo Žovkvai 300 metų jubiliejus, ta proga bažnyčia buvo rekonstruota pagal arch. Edgaro Kovačio projektą. Prie renesansinės navos buvo pristatytas naujas transeptas ir šventovė tapo dvigubai didesnė. Bažnyčia buvo naujai konsekruota Švč. Jėzaus Širdies vardu, nors pats vienuolynas liko senuoju Kristaus Gimimo vardu.

Freska „Bresto unija

Po 1918–1919 m. Lenkijos–Ukrainos karo Žovkva, kaip ir kitos vakarinės Ukrainos gyvenvietės, įėjo į Lenkijos sudėtį. Ukrainiečių nacionalinio judėjimo ir krikščioniška tematika atsispindi dailininko Julijano Bucmaniuko tarpukariu šventovėje sukurtose moderno stiliaus freskose. Kairiosios navos sieną puošia Bresto unijos paveikslas. Jame pavaizduoti šios unijos šalininkai Adomas Ipatijus Pociejus, Michailas Rogoza, Kirilas Terleckis, Josifas Rutskis, o taip pat jos priešininkai: Gedeonas Balabanas, Zacharijus Kopystenskis, Ivanas Višenskis, Piotras Sagaidačnis, Konstantinas Ostrogiškis, Piotras Dorošenko, Bogdanas Chmelnickis, Meletijus Smotrickis. Virš jų iškilusi LDK šventojo Juozapato Kuncevičiaus figūra. Dešiniojoje navoje – freska „Susijungimas“. Po Kijevo ir Lvovo peizažais nutapyti ULR ir VULR herojai: Simonas Petliūra, Pavlo Skoropadskis, Michailo Gruševskis, Dmitrijus Vitovskis, Kostis Levickis, Jevgenas Petruševičius, Mironas Tarnavskis. Paveikslo centre atsidūrė bažnytiniai hierarchai: Andriejus Šeptickis, Grigorijus Chomišinas ir Juozapatas Kocilovskis. Apačioje – holodomorą simbolizuojanti jaunos moters prie mirusio vaiko figūra. Navos centrinėje dalyje ant sienos nutapyti „Gimimo“ ir „Nukryžiavimo“ paveikslai. Neįprastai atrodo Jėzų Kristų supantys ukrainietiškai aprengti piemenėliai, kazokas su kardu ir kt. asmenys. 1939 m. Raudonajai armijai įžengus į Vakarų Ukrainą, dail. J. Bucmaniukas pasitraukė į Vakarų Europą ir bažnyčios tapyba liko neužbaigta.

1946 m. vienuolynas buvo uždarytas, patalpose įsikūrė medicinos mokykla, o vėliau – stomatologijos poliklinika. Šventovė perduota Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, 1989 m. grąžinta graikų katalikams. Sieninę tapybą pokaryje pabaigė Vladimiras Jarema ir Stanislavas Servetnikas.

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]