Šešupės klonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šešupės klonis
Zagłębienie Szeszupy (jez. Linówek).jpg
Valstybė Lenkija
Megaregionas Rytų Europos lyguma
Sritis Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma
Subsritis Rytų Baltijos aukštuma
Makroregionas Baltijos aukštumos
Mezoregionas Rytų Sūduvos aukštuma

Šešupės klonis (lenk. Zagłębienie Szeszupy, angl. Szeszupa depression) – ledyno suformuotas klonis, esantis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, Rūtelės valsčiuje, Šešupės upės slėnyje.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šešupės klonis yra iš dalies ant Pamario morenos ir užima apie 50 km². Didelė dalis klonio apylinkių yra apie 40-70 metrų žemiau aplinkinių vietovių. Šiame klonyje iškilusios Šiurpilio, Kžemiankos, Dziervanų, Ančios ir Gulbiniškių plynaukštės ir susidarę Juodosios Ančios ir Šešupės upių slėniai. Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad šio regiono kvartero storis yra apie 200–290 metrų. Remdamiesi šiais apskaičiavimais mokslininkai teigia, kad, pvz., Ančios ežeras egzistavo jau ledynmečio pabaigoje. Šis klonis susidarė veikiamas tektoninių procesų ir erozijos. Dėl Vyslos upės nešamų didelių ledyno sangrūdų tektoniniai procesai ir erozija šioje vietovėje užsitęsė ilgiau. Tikėtina, kad šis klonis susiformavo maždaug prieš 1 800 000-10 200 metų, kvartero, pleistoceno ir holoceno laikotarpiu. Labiausiai klonį paveikė paskutinis apledėjimo periodas, kai ši vietovė buvo veikiama besitraukiančių Skandinavijos ledynų.

Klonyje yra Kailio ežeras (plotas 17,5 ha, gylis 20 m), Perto ežeras (plotas 20 ha, gylis 30 m), Purvino ežeras (Plotas 1,2 ha, gylis 5 m). Taip pat yra ledyniniai rieduliai, saugomi Lapūkavo riedulių draustinyje. Klonyje esančiame Suvalkų kraštovaizdžio parke yra aukščiausias slėnyje esantis Kukmedžių kalnas apie 256 m virš jūros lygio. Nuo 1976 m. didžioji dalis klonio patenka į Suvalkų kraštovaizdžio parką.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klonyje yra įvairių turistinių objektų. Tai turistinis gamtos takas Šešupės šaltiniai (U źródeł Szeszupy), einantis iš Malesoviznos į Lapūkavo kaimą, apie 6 km. Šiame take galima pamatyti Šešupės šaltinius ir Šešupkos bei Lapūkavo kaimų evangelikų liuteronų kapines. Regione taip pat yra didelis pažintinis takas prasidedantis Suvalkuose ir einantis per šiuos kaimus ir objektus: Okuniovecas, Osinkai, Šveicarija, Studzienična, Jotvingių pilkapio draustinis, Prūdiškės, Červonė Bagnas, Kžemianka, Jeleniavas, Kazimieruvka, Eglinis, Pilies kalnas, Šiurpilis, Udziejekas, Jačnos malūnas, Smolnikai, Juodežeriai, Postavelė ir baigiasi Rūtelėje. Taip pat šiame take galima pamatyti Jeleniavo vartus ir kurganą bei senovinę gyvenvietę. Dar vienas įdomus Šešupės slėnio pažintis takas nuo Jeleniavo vartų iki Kžemieniuchos kalno yra per šiuos kaimus ir objektus: Prūdiškės, Živa Voda, Okronglė, Podvysokių Jelenevskiai, Rutka, Šešupka, Vodzilkiai, Cisuvekas, Dziervanai ir Dziaduvekas. Ir dar vienas takas nuo Kukmedžių kalno per Šešupės slėnį, Smolnikų kaimą, Mariankos slėnį iki Vižainio kalvų, tai yra juodasisSzlak czarny.svg pėsčiųjų takas Gulbiniškiai-Vižainis, apie 20 km.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Andrzej Ber, The Quaternary of the Suwaiki Lake District. Biuletyn Instytutu Geologicznego nr 269: 23-105, 1974 m.;
  • Andrzej Ber, Preliminary list of the Quaternary geosites in Northern and Central Poland, their age and geological position. Pol. Geol. Inst., Spec. Papers, 2: 77-85, 1999 m.;
  • Andrzej Ber, Ważne czwartorzędowe stanowiska geologiczne Polski północnej i środkowej (Polish only). [w]: W trosce o Ziemię. Księga ku czci Prof. S. Kozłowskiego: 224–239. KUL Lublin 2001 m.;
  • Andrzej Ber, Tadeusz Krzywicki, Smolniki – panoramic view of the Szeszupa depression originating from the Warta Glaciation, relative height: 70 m. XIV INQUA. Intern. Congr., München 1995 m., 1: 140–141.;
  • Andrzej Ber, S. Maksiak, Marginal structures and dead-ice structures in the Szeszupa Depression of the Suwałki Lake District. Biuletyn Instytutu Geologicznego, 220: 347–359. 1969 m.;
  • M. Bogucki, Budowa geologiczna i ukształtowanie powierzchni (Polish only). [w]: Stasiak A. Województwo suwalskie, studia i materiały 1: 11-58. Ośrodek Badań Naukowych, Białystok 1985 m.;
  • A.W. Sokołowski, J. Kot, Przyroda województwa suwalskiego, Wydawnictwo Urzędu Wojewódzkiego w Suwałkach, Suwałki 1996 m., str. 176..

Koordinatės: 54°15′ š. pl. 22°52′ r. ilg. / 54.250°š. pl. 22.867°r. ilg. / 54.250; 22.867