Vodzilkiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vodzilkiai
lenk. Wodziłki
Wodziłki-molenna.JPG
Kaimo sentikių Molena

Vodzilkiai
54°14′22″ š. pl. 22°50′21″ r. ilg. / 54.23944°š. pl. 22.83917°r. ilg. / 54.23944; 22.83917 (Vodzilkiai)Koordinatės: 54°14′22″ š. pl. 22°50′21″ r. ilg. / 54.23944°š. pl. 22.83917°r. ilg. / 54.23944; 22.83917 (Vodzilkiai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Valsčius: Jeleniavo valsčius
Gyventojų (): 70
Pašto kodas: PL 16-404
Commons-logo.svg Vikiteka: VodzilkiaiVikiteka

Vodzilkiai (lenk. Wodziłki) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Jeleniavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 7 km į šiaurės vakarus nuo Jeleniavo, apie 20 km į šiaurę nuo Suvalkų ir 128 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Šešupės slėnyje Suvalkų kraštovaizdžio parke. Kaimas yra netoli Vodzilkių ežero.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. ši vietovė priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimą 1788 m. įkurė iš Rusijos pabėgę Sentikiai. Aplinkinėse vietovėse Lapūkave, Suvalkuose, Seinuose ir Augustave jie sudarė bekuniginių sentikių bendruomenę. Savo šventyklas jie vadina Molenomis, o bendruomenės išrinktą religinį lyderį Nastavniku. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinė religinė šventovė Molena, pastatyta 1921 m. ir prijungtu bokšteliu 1928 m.[1] Šia šventove šiuo metu naudojasi apie 10 vietinių sentikių šeimų. Jie turi tradiciją prieš eidami melstis būtinai švariai išsimaudyti. Šalia šventovės stovi pirtis, Bania atidaryta nuo 2010 m. Pirtis susideda iš dviejų dalių: priešpirčio, priedbannika kur visi prieš eidami praustis palieka savo rūbus ir Kamienkos, vidinė pirties dalis su krosnimi. Kaime išliko keli senoviniai ūkiniai pastatai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]