Pereiti prie turinio

Veganizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
LinasD (aptarimas | indėlis)
5 487 keitimai
Nėra keitimo santraukos
LinasD (aptarimas | indėlis)
5 487 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:


==Moralė==
==Moralė==
Etinis veganizmas remiasi žinojimu, kad gyvūnai yra galinčios jausti skausmą ir norinčios gyventi būtybės. Tai laikoma pakankama sąlyga, kad jie nebūtų kankinami ar žudomi. Veganai bei [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] organizacijos pabrėžia, kad žmonės neturi jokios svarios priežasties išnaudoti gyvūnus, nes kiekvienas gali būti sveikas ir energingas maitindamąsis tik augalinės kilmės maistu. Taip pat teigiama, kad gyvybiškai svarbūs gyvūno poreikiai (išlikimas gyvam, nebuvimas kančioje ir kt.) neturėtų būti laikomi mažiau svarbūs už negyvybiškai svarbius žmogaus poreikius (noras pasilinksminti, patirti malonumą, turėti daugiau patogumų ir kt).<ref>{{cite web | url = http://www.abolitionistapproach.com/media/slides/theory1.html | title = Theory of Animal Rights | accessdate=2007-10-07
⚫
Veganai bei [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] organizacijos pabrėžia tai, kad žmonės neturi jokios svarios priežasties sukelti skausmą bei žudyti gyvūnus. Etinis veganizmas remiasi principu, kad gyvūnai turi tokius pat jausmus, kaip ir žmogus, todėl jie taip pat jaučia skausmą ir turi teisę gyventi. Veganai pabrėžia, kad "maistinių gyvulių" gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus: dirbtinis veisimas, žiaurus kastravimas ir [[Hormonas|hormoninė]] stimuliacija, nepilnavertiškas bei iškreiptas maitinimas, skatinantis greitesnį svorio prieaugį. Atkreipiamas dėmesys, kad prievarta ir baimė yra šiuolaikinio gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė.<ref>{{cite web
|publisher=Gary L. Francione, http://www.abolitionistapproach.com/}}</ref> Dėl šios priežasties veganai nepalaiko [[Cirkas|cirkų]], [[Medžioklė|medžioklės]], [[Žūklė|žvejybos]], [[Zoologijos_sodas|zoologijos sodų]] ir kitokios veiklos, į kurią tik dėl pramogų ar noro linksmai praleisti laisvalaikį yra įtraukiami gyvūnai.

⚫
Veganai pabrėžia, kad "maistinių gyvulių" gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus: dirbtinis veisimas, skausmingas kastravimas ir [[Hormonas|hormoninė]] stimuliacija, nepilnavertiškas bei iškreiptas maitinimas, skatinantis greitesnį svorio prieaugį. Atkreipiamas dėmesys, kad prievarta ir baimė yra šiuolaikinio gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė.<ref>{{cite web
| url = http://gyvunuteises.lt/mesa#morale
| url = http://gyvunuteises.lt/mesa#morale
| title = Moraliniai vegetarizmo aspektai
| title = Moraliniai vegetarizmo aspektai
Eilutė 17: Eilutė 20:


==Žemės resursai bei aplinka==
==Žemės resursai bei aplinka==
Žmonės, tampantys veganais dėl [[aplinkosauga|aplinkosaugos]] bei resursų ekonomikos priežasčių, vadovaujasi tuo, kad maitinantis augaliniais produktais yra sunaudojama mažiau resursų (dirbamos žemės<ref name="vegansocietyland">{{cite web |url=http://www.vegansociety.com/html/environment/land/ |title=Environment: Land|accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Society]] |quote=In all, the raising of livestock takes up more than two-thirds of agricultural land, and one third of the total land area. }}</ref>, [[vanduo|vandens]]<ref name="vegansocietywater">{{cite web |url=http://www.vegansociety.com/html/environment/water/ |title=Environment: Water |accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Society]] |quote=If we put all of these figures together, we find that whilst wheat provides us with an average 27.5 kcal for each litre of water used, beef provides only 0.76 kcal per litre. This means that - based on the data presented to show that other figures were "overstated" - beef still requires 36 times as much water per calorie as wheat. }}</ref> , energijos<ref name="vegansocietyenergy">{{cite web |url=http://www.vegansociety.com/html/environment/energy/ |title=Environment: Energy |accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Society]] |quote=A plant-based vegan diet uses substantially less energy than a diet based on animal products. This energy is virtually all derived from fossil fuels, making meat and dairy consumption a contributing factor in air pollution, acidification, oil spills, habitat destruction and global warming. }}</ref><ref name="veganoutreachresources">{{cite web |url=http://www.veganoutreach.org/whyvegan/resources.html |title=Resources |accessdate=2007-05-29 |work=Why Vegan? |publisher=[[Vegan Outreach]] }}</ref>) bei padaroma mažesnė žala aplinkai.<ref>{{cite web | url = http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=pubmed&dopt=Abstract&list_uids=12263473 | title = "World food resources and population: the narrowing margin". Population bulletin 36 (3): 1-44.}}</ref><ref name="veganactionenvironment">{{cite web |url=http://www.vegan.org/about_veganism/environment.html |title=About Veganism: For the Environment |accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Action]] |quote=Animal agriculture takes a devastating toll on the earth. It is an inefficient way of producing food, since feed for farm animals requires land, water, fertilizer, and other resources that could otherwise have been used directly for producing human food. }}</ref><ref name="veganoutreachwhyenvironment">{{cite web |url=http://www.veganoutreach.org/whyvegan/environment.html |title=Environmental Destruction |accessdate=2007-05-29 |work=Why Vegan? |publisher=[[Vegan Outreach]] }}</ref>
Žmonės, tampantys veganais dėl [[aplinkosauga|aplinkosaugos]] bei resursų ekonomikos priežasčių, vadovaujasi tuo, kad maitinantis augaliniais produktais yra sunaudojama mažiau resursų (dirbamos žemės, [[vanduo|vandens]], energijos) bei yra sudaroma mažesnė žala aplinkai.<ref>{{cite web
| url = http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=pubmed&dopt=Abstract&list_uids=12263473
| title = "World food resources and population: the narrowing margin". Population bulletin 36 (3): 1-44.
}}</ref><ref name="veganactionenvironment">{{cite web |url=http://www.vegan.org/about_veganism/environment.html |title=About Veganism: For the Environment |accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Action]] |quote=Animal agriculture takes a devastating toll on the earth. It is an inefficient way of producing food, since feed for farm animals requires land, water, fertilizer, and other resources that could otherwise have been used directly for producing human food. }}</ref><ref name="veganoutreachwhyenvironment">{{cite web |url=http://www.veganoutreach.org/whyvegan/environment.html |title=Environmental Destruction |accessdate=2007-05-29 |work=Why Vegan? |publisher=[[Vegan Outreach]] }}</ref>
[[Gyvulininkystė|Gyvulininkystė]] yra tiesiogiai susijusi su [[Visuotinis atšilimas|klimato atšilimu]], dirbamos žemės degradacija, [[Bioįvairovė|biologinės įvairovės]] nykimu, bei yra pagrindinis vandens taršos šaltinis.<ref>{{cite journal |author=Mosier AR, Duxbury JM, Freney JR, Heinemeyer O, Minami K and Johnson DE, |title=Mitigating Agricultural Emissions of Methane |journal=Climatic Change |volume=40 |issue=1 |pages=39-80 |year=1998 |doi=10.1023/A:1005338731269}}</ref><ref name="veganoutreachwhyenvironment"/><ref name="petafactoryfarming">{{cite web |url=http://peta.org/mc/factsheet_display.asp?ID=103 |title=Factory Farming: Mechanized Madness |accessdate=2007-05-29 |publisher=[[People for the Ethical Treatment of Animals]] |quote=Factory farms are harmful to the environment as well. Each day, factory farms produce billions of pounds of manure, which ends up in lakes, rivers, and drinking water. ... Of all the agricultural land in the U.S., 80 percent is used to raise animals for food and grow the grain to feed them—that’s almost half the total land mass of the lower 48 states. ... it takes more than 1,250 gallons of water to produce a pound of cow flesh, whereas it takes about 235 gallons of water to grow 1 pound of wheat. }}</ref> Mityba gyvuliniais produktais reikalauja daugiau dirbamos žemės<ref name="petafactoryfarming"/><ref name="vegansocietyland">{{cite web |url=http://www.vegansociety.com/html/environment/land/ |title=Environment: Land|accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Society]] |quote=In all, the raising of livestock takes up more than two-thirds of agricultural land, and one third of the total land area. }}</ref>, vandens<ref name="vegansocietywater">{{cite web |url=http://www.vegansociety.com/html/environment/water/ |title=Environment: Water |accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Society]] |quote=If we put all of these figures together, we find that whilst wheat provides us with an average 27.5 kcal for each litre of water used, beef provides only 0.76 kcal per litre. This means that - based on the data presented to show that other figures were "overstated" - beef still requires 36 times as much water per calorie as wheat. }}</ref> bei energijos<ref name="petafactoryfarming"/><ref name="vegansocietyenergy">{{cite web |url=http://www.vegansociety.com/html/environment/energy/ |title=Environment: Energy |accessdate=2007-05-29 |publisher=[[Vegan Society]] |quote=A plant-based vegan diet uses substantially less energy than a diet based on animal products. This energy is virtually all derived from fossil fuels, making meat and dairy consumption a contributing factor in air pollution, acidification, oil spills, habitat destruction and global warming. }}</ref><ref name="veganoutreachresources">{{cite web |url=http://www.veganoutreach.org/whyvegan/resources.html |title=Resources |accessdate=2007-05-29 |work=Why Vegan? |publisher=[[Vegan Outreach]] }}</ref> sąnaudų, negu mityba augaliniais produktais. [[Gyvulininkystė|Gyvulininkystė]] taip pat yra didžiausia vandens išteklių naudotoja.

2006 metų lapkritį [[JTO|Jungtinių Tautų organizacija]] (JTO) išleido pranešimą<ref>{{cite web |url=http://www.virtualcentre.org/en/library/key_pub/longshad/A0701E00.htm |title=Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options|accessdate=2007-01-04}}</ref>, teigiantį, kad gyvulininkystės pramonė pagamina daugiau [[Šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]] sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus. Gyvulininkystei šiuo metu yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės, be to gyvulininkystė taip pat yra didžiausia vandens išteklių naudotoja bei pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, todėl [[JTO|JTO]] nurodo, kad intensyvi gyvulininkystės veikla yra [[Bioįvairovė|biologinės įvairovės]] nykimo pasaulyje priežastis. [[JTO|JTO]] oficialiai teigia, kad gyvūninės kilmės produktų gamyba oficialiai tapo viena iš pagrindinių pasaulio ekologinių problemų. Pagrindinė to priežastis - auganti gyvūninių produktų paklausa ir vartojimas. Nors yra pripažįstama, jog nesaikingas gyvūninės kilmės produktų naudojimas yra daugelio ligų priežastis, Lietuvoje, kaip ir kitose augančios ekonomikos šalyse, gyvulininkystės pramonė plečiasi, o mėsos, pieno ir kiaušinių vartojimas kasmet auga; didėjant gyvūninių produktų paklausai, vis daugiau žemės naudajama pašarų auginimui. Tam tikram mėsos, pieno ar kiaušinių kiekio pagaminimui reikia kur kas didesnio žemės ploto bei darbo sąnaudų nei augalinio maisto gamybai. Tai lemia, jog vis daugiau miškų ir laukinės gamtos plotų paverčiami dirbamais laukais. [[JTO|JTO]] duomenimis, tik 8 proc. pasaulyje suvartojamos mėsos yra gaunama iš gyvūnų, kurie ganosi ganyklose ir kuriems nėra auginamas specialus pašaras.

Gyvūninės kilmės produktų vartojimas reiškia ir didesnį energijos resursų naudojimą. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas [[Baltymas|baltymų]], gyvūnas iš pašaro jų turi gauti maždaug 10 kilogramų. Likusios devynios dalys dažniausiai panaudojamos gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti. Minėtasis santykis skiriasi priklausomai nuo rūšies bei skerdžiamo gyvūno amžiaus. Pavyzdžiui, pusės metų kiaulės jis bus 1:8. Pieno ir kiaušinių gamyba tik šiek tiek efektyvesnė: vidutinis santykis yra 1:4. Visam šiam pašaro kiekiui užauginti sunaudojama daug kuro ir į aplinką išskiriami dideli kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų.


2006 metų lapkritį [[JTO|Jungtinių Tautų organizacija]] (JTO) išleido pranešimą<ref>{{cite web |url=http://www.virtualcentre.org/en/library/key_pub/longshad/A0701E00.htm |title=Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options|accessdate=2007-01-04}}</ref>, teigiantį, kad gyvulininkystės pramonė pagamina daugiau [[Šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]] sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus. Pranešime įvardinami ir kiti faktai: šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja; gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.
Remiantis [[JTO|JTO]] ataskaitų duomenimis, teigiama, kad egzistuojanti [[Badavimas|bado problema]] pasaulyje būtų išspręsta, jei būtų labiau vystoma [[Žemdirbystė|žemdirbystė]] gyvulininkystės sąskaita: [http://www.fao.org/ Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacija] nurodo, kad 780 milijonų badaujančių šiuo metu žmonių yra ne tiek maisto trūkumo, kiek neteisingo maisto paskirstymo problema.<ref>{{cite web | url = ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/003/y6265e/y6265e.pdf
| title = Reducing poverty and hunger
| publisher= [http://www.fao.org/ Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacija]}}</ref>.


Tyrimais įrodyta ir tai, kad gyvūniniai produktai reikalauja didžiulių energijos resursų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas [[Baltymas|baltymų]], gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota<ref>{{cite web |url=http://www.ajcn.org/cgi/content/abstract/78/3/660S | title=Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment | accessdate=2007-10-06 | publisher=D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003}}</ref>, kad norint gauti viena kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug kuro ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Iš to daroma išvada, kad daug efektyviau ir ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.<ref>{{cite web |url=http://geosci.uchicago.edu/~gidon/papers/nutri/nutriEI.pdf | title=Diet, Energy and Global Warming | accessdate=2007-10-06 | publisher=Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www-personal.umich.edu/~choucc/environmental_impact_of_various_dietary_patterns.pdf | title=Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems | accessdate=2007-10-06 | publisher=L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8}}</ref>
[[Gyvūnų teisės|Gyvūnų teisių]] organizacijos teigia, kad mėsos, pieno ir kiaušinių vartojimo sumažinimas yra pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas sumažinti taršą, miškų kirtimą, laukinių gyvūnų rūšių nykimą, bei žemės, vandens ir energijos išteklių eikvojimą.


==Taip pat skaitykite==
==Taip pat skaitykite==

18:54, 6 spalio 2007 versija

Augaliniai produktai sudaro 100% veganiškos mitybos.

Veganizmas – tai filosofija bei gyvenimo būdas pasisakant prieš gyvūnų išnaudojimą ir žudymą dėl maisto, rūbų ar kitokių tikslų; tai taip pat yra alternatyvų propagavimas, kurios būtų naudingos žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Veganai nevartoja jokių gyvulinės kilmės produktų, t. y. jokios mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno ir jo produktų, bei medaus. Veganai taip pat nenešioja rūbų iš odos, kailių, šilko, pūkų, pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei kitokį gyvūnų išnaudojimą pramogoms ar norint gauti vienpusę naudą. Veganais tampama dėl įvairių priežasčių: moralinių, sveikatos, aplinkosaugos, Žemės resursų ekonomikos, dvasinių, bei religinių.

Moralė

Etinis veganizmas remiasi žinojimu, kad gyvūnai yra galinčios jausti skausmą ir norinčios gyventi būtybės. Tai laikoma pakankama sąlyga, kad jie nebūtų kankinami ar žudomi. Veganai bei gyvūnų teisių organizacijos pabrėžia, kad žmonės neturi jokios svarios priežasties išnaudoti gyvūnus, nes kiekvienas gali būti sveikas ir energingas maitindamąsis tik augalinės kilmės maistu. Taip pat teigiama, kad gyvybiškai svarbūs gyvūno poreikiai (išlikimas gyvam, nebuvimas kančioje ir kt.) neturėtų būti laikomi mažiau svarbūs už negyvybiškai svarbius žmogaus poreikius (noras pasilinksminti, patirti malonumą, turėti daugiau patogumų ir kt).[1] Dėl šios priežasties veganai nepalaiko cirkų, medžioklės, žvejybos, zoologijos sodų ir kitokios veiklos, į kurią tik dėl pramogų ar noro linksmai praleisti laisvalaikį yra įtraukiami gyvūnai.

Veganai pabrėžia, kad "maistinių gyvulių" gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus: dirbtinis veisimas, skausmingas kastravimas ir hormoninė stimuliacija, nepilnavertiškas bei iškreiptas maitinimas, skatinantis greitesnį svorio prieaugį. Atkreipiamas dėmesys, kad prievarta ir baimė yra šiuolaikinio gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė.[2]

Sveikata

Mitybos specialistai praneša ir medicininiais tyrimais įrodyta, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieno produktus statistiškai dažniau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, astma, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis). [3][4][5][6] Su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie šeriami intensyviai užaugintais pašarais, didesnį šių kenksmingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose.[7][8] Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų.[9][10] Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų ir kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų.[11]

Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ patvirtina, kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonės ir visose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.[12] Kitą vertus, veganams yra rekomenduojama užsitikrinti vitamino B12 gavimą, kadangi šio vitamino, atrandamo daugiausia gyvūninės kilmės maiste, žmogaus organizmas pats negali pasigaminti.

Nors Baltijos šalyse veganiška mityba iki šiol vertinama skeptiškai, tačiau požiūris keičiasi. Pirmą žingsnį žengė Latvijos sveikatos apsaugos ministerija, 2007 metų rugpjūčio 3 dieną oficialiai pareiškusi, kad „vegetariška bei veganiška mityba yra sveika, ir augalinės kilmės produktai gali užtikrinti kūno aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis“.[13]

Žemės resursai bei aplinka

Žmonės, tampantys veganais dėl aplinkosaugos bei resursų ekonomikos priežasčių, vadovaujasi tuo, kad maitinantis augaliniais produktais yra sunaudojama mažiau resursų (dirbamos žemės[14], vandens[15] , energijos[16][17]) bei padaroma mažesnė žala aplinkai.[18][19][20]

2006 metų lapkritį Jungtinių Tautų organizacija (JTO) išleido pranešimą[21], teigiantį, kad gyvulininkystės pramonė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus. Pranešime įvardinami ir kiti faktai: šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja; gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Tyrimais įrodyta ir tai, kad gyvūniniai produktai reikalauja didžiulių energijos resursų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota[22], kad norint gauti viena kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug kuro ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Iš to daroma išvada, kad daug efektyviau ir ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.[23][24]

Taip pat skaitykite

Išnašos

  1. ↑ „Theory of Animal Rights“. Gary L. Francione, http://www.abolitionistapproach.com/. Nuoroda tikrinta 2007-10-07. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |publisher= (pagalba)
  2. ↑ „Moraliniai vegetarizmo aspektai“. Iniciatyvinė grupė "Gerbk gyvūnų teises". Nuoroda tikrinta 2007-10-04. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |publisher= (pagalba)
  3. ↑ Segelken, Roger (2001-06-28). „China Study II: Switch to Western diet may bring Western-type diseases“. Cornell Chronicle. Nuoroda tikrinta 2006-09-15. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  4. ↑ „China-Cornell-Oxford Project On Nutrition, Environment and Health at Cornell University“. Division of Nutritional Sciences. Cornell University. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
  5. ↑ „Possible protective effect of milk, meat and fish for cerebrovascular disease mortality in Japan“. Japan Epidemiological Association. 1999-08-09. Nuoroda tikrinta 2006-09-15. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba); Nežinomas parametras |coauthors= ignoruotas (|author= suggested) (pagalba)
  6. ↑ „Physicians Committee for Responsible Medicine. "Vegetarian Foods: Powerful for Health"“. Physicians Committee for Responsible Medicine. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  7. ↑ „Congener-specific levels of dioxins and dibenzofurans in U.S. food and estimated daily dioxin toxic equivalent intake“. Schecter, J Startin, C Wright, M Kelly, O Päpke, A Lis, M Ball, and J R Olson. Environ Health Perspect. 1994 November; 102(11): 962–966. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  8. ↑ „Chemicals: Dioxins and Furans“. Natural Resources Defense Council. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  9. ↑ „Nurturing and breast-feeding: exposure to chemicals in breast milk“. A Somogyi and H Beck. Environ Health Perspect. 1993 July; 101(Suppl 2): 45–52. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  10. ↑ „Pollutants in breast milk of vegetarians“. Hergenrather J, Hlady G, Wallace B, Savage E. N Engl J Med. 1981 Mar 26;304(13):792. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  11. ↑ „Fish and Shellfish: Contamination Problems Preclude Inclusion in the Dietary Guidelines for Americans“. Physicians Committee for Responsible Medicine. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  12. ↑ „Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Kanada: Vegetaran Diets“ (PDF). Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  13. ↑ „Veselības ministrija: veģetāriešu un vegānu uzturs ir veselīgs“. Delfi.lv, 2007-08-03. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  14. ↑ „Environment: Land“. Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „In all, the raising of livestock takes up more than two-thirds of agricultural land, and one third of the total land area.“
  15. ↑ „Environment: Water“. Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „If we put all of these figures together, we find that whilst wheat provides us with an average 27.5 kcal for each litre of water used, beef provides only 0.76 kcal per litre. This means that - based on the data presented to show that other figures were "overstated" - beef still requires 36 times as much water per calorie as wheat.“
  16. ↑ „Environment: Energy“. Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „A plant-based vegan diet uses substantially less energy than a diet based on animal products. This energy is virtually all derived from fossil fuels, making meat and dairy consumption a contributing factor in air pollution, acidification, oil spills, habitat destruction and global warming.“
  17. ↑ „Resources“. Why Vegan?. Vegan Outreach. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  18. ↑ „"World food resources and population: the narrowing margin". Population bulletin 36 (3): 1-44“.
  19. ↑ „About Veganism: For the Environment“. Vegan Action. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „Animal agriculture takes a devastating toll on the earth. It is an inefficient way of producing food, since feed for farm animals requires land, water, fertilizer, and other resources that could otherwise have been used directly for producing human food.“
  20. ↑ „Environmental Destruction“. Why Vegan?. Vegan Outreach. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  21. ↑ „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options“. Nuoroda tikrinta 2007-01-04.
  22. ↑ „Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment“. D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  23. ↑ „Diet, Energy and Global Warming“ (PDF). Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  24. ↑ „Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems“ (PDF). L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.

Nuorodos

Bendros

Jaunimo iniciatyvinė grupė "Gerbk gyvūnų teises"

Didžiausia pasaulyje veganų bendruomenė "Vegan Society"


Sveikata/Mityba

Atsakingos Medicinos Gydytojų Komisija


Aplinkosauga

JTO ataskaita apie gyvulininkystės įtaka Žemės ekologijai bei resursų ekonomikai

Vegan Society "Kaip jūsų mityba gali pakeisti pasaulį"

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Veganizmas&oldid=883368"