Astma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Astmabronchų susirgimas, kuris sukelia kvėpavimo apsunkinimą (dusulį) ar kosulį. Dusulys dažnai esti priepuolinio pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.

Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).

Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.

Astmos požymius sukeliantys faktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Ligos požymius gali sukelti alergiją sukeliančios medžiagos, kaip pvz.: žiedadulkės, naminiai gyvuliai, namų dulkių erkių išskyros arba kiti veiksniai, tokie kaip: infekcijos, fizinis krūvis, šaltis, kvėpavimo takus erzinančios medžiagos (tabako dūmai, dulkės, stiprūs kvapai) ir stresas. Alergija gali pasireikšti įvairiais būdais:

  • ūmi alerginė reakcija, kuri staiga gali sukelti astmos priepuolį.
  • uždelsta alerginė reakcija, astmos požymiai gali atsirasti po keliolikos valandų (pvz., kontaktas su žiedadulkėmis buvo dieną, o vakare atsiranda dusulys).
  • lėtinė alerginė reakcija, kuri gali skatinti besikartojančius astmos priepuolius. Pacientas neįtaria, kad yra alergiškas (pvz., esant alergijai namų dulkių erkėms ar naminiams gyvuliams, kai jie laikomi namie).

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dusulys
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje
  • Sutrikęs miegas
  • Kosulys
  • Skrepliavimas
  • Švokštimas krūtinėje
  • Nerimas
  • Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Inhaliatorius

Priešuždegiminiai vaistai[taisyti | redaguoti kodą]

Priešuždegiminiai vaistai mažina gleivinės pabrinkimą, gleivių išsiskyrimą ir apsaugo nuo bronchų spazmo.

Prolonguoto veikimo bronchus plečiantys vaistai (bronchodiliatatoriai)[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kamuoja astma, nežiūrint priešuždegiminio gydymo, papildomai skiriami bronchus plečiantys prailginto veikimo vaistai (Serevent). Šie preparatai veikia visą parą ir apsaugo nuo bronchų spazmo arba gerokai jį sumažina. Jie inhaliuojami reguliariai (kartu su priešuždegiminiais vaistais) ryte ir vakare. Kai kuriais atvejais papildomai skiriami bronchus plečiantys vaistai tablečių forma (Theo-Dur).

Trumpo veikimo bronchus plečiantys vaistai[taisyti | redaguoti kodą]

Esant lengviems, retai besikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių (pvz.,Salbutamolum, Berotec, Bricanyl). Jie naudojami nereguliariai, o tik užėjus dusuliui.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka