Zervynos

Koordinatės

54°06′40″N 24°29′49″E / 54.111°N 24.497°EKoordinatės: 54°06′40″N 24°29′49″E / 54.111°N 24.497°E

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Varėnos rajono savivaldybė

Seniūnija

Marcinkonių seniūnija

Gyventojų skaičius

67 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

ZervynosVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Zervýnos
Kilmininkas:	Zervýnų
Naudininkas:	Zervýnoms
Galininkas:	Zervýnas
Įnagininkas:	Zervýnomis
Vietininkas:	Zervýnose

lenk. Zerwiny^[2]

Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina Vilniaus-Gardino geležinkelis. Zervynas iš visų pusių supa miškai. Link Mančiagirės prie Ūlos atsiveria Ūlos skardžiai (gamtos paminklas).

**Geležinkelio ruožas**
Marcinkonys Zervynos Varėna

Istorija [taisyti]

Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m. Merkinės parapijos gimimų metrikų knygose. XVIII a. dešiniajame Ūlos krante esanti dalis priklausė Varėnos seniūnijai bei dvarui ir dalis kaimiečių ėjo lažą. Ji buvo išsivysčiusi iš bajorkaimio. Tuo tarpu kairiajame krante buvusi kaimo dalis priklausė Kaniavos seniūnijai, girininkijai ir dvarui. Ji kilo iš miško žvalgų gyvenvietės ir mokėjo činšą.

XIX a. pradžioje prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos. Kaimo gyventojai daugiausia vertėsi žvejyba ir medžiokle, rinko miško gėrybes, pynė iš šiaudų, vytelių ir balanų, audė. Garsėjo bitininkyste ir bitininkais-drevininkais. Medžiai su išskobtomis drevėmis saugomi kaip gamtos paminklai (tarp jų ir Zervynų ąžuolas). Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 235 žmonės, iš kurių 230 užsirašė lietuviais ir 5 žydais.^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a.	Varėnos seniūnija, Trakų apskritis, Trakų vaivadija Kaniavos seniūnija, Lydos apskritis, Vilniaus vaivadija
1920-1930 m.	Kaniavos valsčius
1930-1940 m.	Varėnos valsčius
1940 m.	Rodūnios rajonas
1940-1941 m.	Alytaus apskritis
1941-1950 m.	Rudnios valsčius
sovietmetis	Marcinkonių apylinkė
nuo 1995 m.	Marcinkonių seniūnija

Architektūra [taisyti]

Besiranganti gatvė yra pagrindinė kaimo ašis, nuo kurios atsišakoja šalutinės gatvelės, vadinamos dzūkų „ulyčiomis“. Prie jų išsidėsčiusios medinės sodybos. Trobos ir svirnai yra pastatyti iš tašytų rąstų, jungiant kertes arba sąsparas, o tvartai, kluonai ir kiti statiniai statyti iš apvalių rastų. Klėčių ir tvartų pamatai dažniausiai iš medinių trinkų. Trobų langai, durys, prieangiai papuošti. Pastatų stogai yra dvišlaičiai, dengti šiaudais, malkenomis (skiedromis) arba nendrėmis.

Kaimo viduryje yra skirtingu metu statytų trijų kryžių grupė. Aukštas kryžius pastatytas ant Ūlos kranto, dar vienas – kryžkelėje prie kapinių.

Svirnas Zervynose
Pirkios Zervynose buvo statomos iš tašytų rąstų
Etnografinės sodybos nendrių stogo fragmentas
Ūkiniai pastatai
Mediniai kryžiai
Tiltas Zervynose per Ūlą

Papročiai [taisyti]

Per Vėlines, dzūkų vadintas Uždūšinėmis, Dziedais, Ilgėmis, Zervynų kapinėse uždegami laužai. Tokio papročio Lietuvoje niekur kitur neišvysite, išskyrus dar vieną nuošalų ir išnykti bebaigiantį kaimelį, Margionis, bei kaimą, esantį Kėdainių rajone - Surviliškį.

Kultūra [taisyti]

Kaime veikia dzūkų etnografinis ansamblis. 1965 m. Vytauto Žalakevičius režisuotas filmas „Niekas nenorėjo mirti“, parodęs „miškinių“ gyvenimą, buvo filmuojamas Zervynų kaime ^[4], kaip ir 1981 m. filmas apie Pirčiupių kaimo tragediją „Faktas“. Kaime gyvena tautodailininkas Algis Svirnelis, atstatęs Zervynų kaimo kryžius, gyveno 2005 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Aputis.

Kairiajame Ūlos krante stovi paminklas pokario partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Mekšrinio ežero kiekvienais metais vyksta ninjutsu vasaros treniruotės.