Kaniava
Kitos reikšmės – Kaniava (reikšmės).
| Kaniava | ||
|---|---|---|
  Kaniava |
||
| 54°05′38″š. pl. 24°42′07″r. ilg. / 54.094°š. pl. 24.702°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kaniavos seniūnija | |
| Gyventojų | 14 | |
 Vikiteka |
Kaniava | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Koniawa[2] | |
Kaniava – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, tarp Panočių ir Rudnios, netoli sienos su Baltarusija. Šalia kaimo telkšo Paršelio ežeras, teka Kaniavėlės upelis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neaiškus vietovardis. Gali būti kilęs nuo upės pavadinimo Kaniava, Kaniavėlė. Vandenvardžių su šaknimi kan- Lietuvoje esama (Kanià, Kanỹs ež., Kãnė up.). Jų kilmė irgi neaiški (bandyta sieti su est. kaan „dėlė“ ar slavų kalbų kanja, kania, каня „suopis“). Dar būtų galima atkreipti dėmesį į prūsų žodį prūs. kanowe bei lenk. kanew, reiškiančius „statinė“ bei „didelis indas (su ąsa) skysčiams nešioti“ (tiesa, abu skoliniai iš vok. Kanne „statinė“). Su rus. кaнaвa („griovys“) nesietinas, nes tai vėlyvas skolinys iš lenk. kanał („kanalas“).
Labiau tikėtina, kad kaimo pavadinimas pirmesnis. Jis gali būti kilęs iš pavardės liet. Kãniava, Kaniáuka, Kanáuka, Kãniovas, blrs. Конеў, rus. Конев (← конь „žirgas“). Galėtų būti netgi bendrinis žodis, reiškiantis žirgyną ar žirgininkus (tą patvirtina netoliese esantys Kaniūkai, be to, šaltiniuose minima, kad Kaniavos gyventojai vertęsi žirgų auginimu).[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie Kaniavos aptikta neolito stovykla, kapinynų, XV a. pilkapynas, buvo Kaniavėlės piliakalnis.
Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Kaniava minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašyme. Apie 1500 m. minimas karališkasis Kaniavos dvaras. XV a. – XVII a. Kaniava su karališkuoju dvaru ir girininkija buvo svarbus administracinis ir ūkinis centras, vadintas seniūnija, valsčiumi, miestu. XVIII a. – seniūnijos, nuo XX a. pradžios – valsčiaus centras. Senovėje Kaniavos ūkinis centras buvo dabartiniuose Panočiuose, o girininkijos sodyba – Praudoje.
Kaniavos gyventojai vertėsi daugiausia žirgų auginimu – pagal 1528 m. inventorių jie turėję pristatyti 17 žirgų. 1641 m. ordinacijoje Kaniava įvardinta kaip miestas, ji turėjo 40 valakų (~850 ha) žemės. 1672 m. rusų nusiaubta, likę apie 10 dūmų.
1795 m. buvo 20 kiemų, kuriuose gyveno Korsakai, Kavaliauskai, Chaleckai, Čeniai, Vaicekauskai, Mikolaikevičiai, Miklušiai, Bernatavičiai, Rudzevičiai, Švedai, Sužiedėliai, Lioliai, Marčiukai, Vaškeliai, Ikasalos. 1845–1850 m. bei kai kurių, išvardintų anksčiau, minimi Učkuroniai, Vaitkūnai, Vilčinskai, Sukackai, Plinkos, Kalonai, Šiškevičiai, Kiesos, Ščesnulevičiai, Pekoriai, Petrušiai.[4]
1920 m. buvo Lenkijos, 1939 m. rugsėjo mėn., kai Vilniaus kraštą užėmė TSRS kariuomenė, Kaniava priskirta Baltarusijos TSR, 1940 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos TSR, per nacių okupaciją 1941 m. viduryje – Baltarusijos, 1943 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos generalinei sričiai.[5]
Nuo 1920 m. Kaniava buvo vienas kovos prieš Lenkijos administracijos vykdomą lietuvybės, lietuviškų mokyklų varžymo politiką židinių. 1922 m. kaimo gyventojai boikotavo Vidurinės Lietuvos seimo, vėliau – kitus rinkimus, dėl to patyrė represijų, kai kurie kalinti. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 232 žmonės, iš kurių visi užsirašė lietuviais.[6]
1934 m. uždaryta Ryto draugijos lietuviška mokykla. Per nacių okupaciją 1943–1944 m. kaimą kelis kartus puolė Armijos Krajovos partizanai: sudegino valsčiaus įstaigų pastatus, terorizavo ir apiplėšinėjo gyventojus, du jų nužudė. 1944 m. kovo mėn. gyventojai ginklu pasipriešino kaimą puolantiems tarybiniams partizanams, vieną jų nukovė. 1944 m. gegužės 7 d. prie Kaniavos įvyko Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos partizanų kautynės, per jas žuvo 12 lietuvių karių, 2004 m. jiems pastatytas paminklas.[7]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1509 m. | Kaniavos valsčiaus centras | ? |
| 1862–1926 m. | Lydos apskritis | |
| 1926–1930 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
| 1930–1940 m. | Varėnos valsčius | |
| 1940 m. | Rodūnios rajonas | |
| 1940–1941 m. | Alytaus apskritis | |
| 1941–1943 m. | Rudnios valsčius | |
| 1943–1944 m. | Kaniavos valsčius | Eišiškių apskritis |
| 1944–1946 m. | Rudnios valsčius | Alytaus apskritis |
| 1946–1950 m. | Varėnos apskritis | |
| 1950–1995 m. | Kaniavos apylinkės centras | Varėnos rajonas |
| 1995– | Kaniavos seniūnija | Varėnos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1795 m. | 1850 m. | 1866 m.[8] | 1905 m.[9] | 1921 m.[10] | 1931 m.[11] | 1943 m. | 1959 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 166 | 134 | 258 | 480 | 232 | 342 | 269 | 250 | ||
| 1970 m.sur.[13] | 1979 m.sur.[14] | 1985 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | ||
| 240 | 81 | 68 | 50 | 39 | 23 | 14 | - | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m. Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 28.
- ↑ Vidas Abromaitis. Ūlos kraštas. Rankraštis. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2000.
- ↑ Kaniava. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 420 psl.
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ Stanislovas Buchaveckas. Kaniava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 329 psl.
- ↑ Koniawa. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 329 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Kaniava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 41 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaniava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 201
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
