Pirčiupiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Pirčiupiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Pirčiupiai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Varėnos rajonas | |||||||||||||||
| Seniūnija | Valkininkų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 102 (2001) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Pirčiupiai – kaimas Varėnos rajone, prie Rūdninkų girios, prie Vilniaus-Alytaus automagistralės, apie 8 km į šiaurės rytus nuo Valkininkų. Pro kaimą teka Pirčiupio upelis, už kilometro įtekantis į Merkį. Stovi „Pirčiupių motina“ (nuo 1960 m.). Kaime yra užeiga ir viešbutis „Pirčiupių užeiga“.
[taisyti] Istorija
Pirčiupiai minimi jau XVI-XVII a. ir buvo įsikūręs prie kelio į Gardiną. Jo apylinkėse mėgo medžioti LDK kunigaikščiai. Čia buvo eiguva ir karališkasis medžioklės dvaras. Pirčiupių gyventojai vertėsi bitininkyste, amatais. Lenkų okupacijos metais 1920-1939 m. kaimas buvo Trakų apskrityje. Kurį laiką čia dar veikė Ryto pradinė mokykla, o ją uždarius vaikus lietuviškai savo iniciatyva mokė mokytojas Astaška.
1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, SS 16-ojo pulko 3-ojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių. Išsigelbėjo vos 13 gyventojų. Tik po savaitės, birželio 11 d., fašistai leido Valkininkų klebonui Bertašauskui palaidoti aukas. Tragedijai atminti buvo pastatyti du aukšti kryžiai, vėliau jų buvo pastatyta daugiau. Tai padarė pradžią Kryžių kalnui.[reikalingas šaltinis] Ta tema 1981 m. buvo sukurtas A. Grikevičiaus filmas „Faktas“.
Po II pasaulinio karo kaimas atstatytyas. 1960 m. buvo pastatytas skulptoriaus G. Jokūbonio paminklas, liūdinti „Pirčiupių motina“, kuriam 1963 m. suteikta V. Lenino premija. Nuo 1960 m. veikė Pirčiupių kaimo muziejus, sulaukdavęs 300–500 lankytojų per metus. Tačiau 2000 m. jis buvo likviduotas, o 2002 m. muziejaus pastatas privatizuotas. Išlikusi ekspozicijos dalis perkelta į Vilnių.
1968 m. Pirčiupiuose įvyko unikalios varžybos – pirmosios greiderininkų varžybos Lietuvoje.

